Eurolygos sezonas netrukus prasidės, o dvidešimt klubų, kurie turi skirtingas ambicijas, ruošiasi 2026–2027 metų čempionatui.
Per sezoną komandos reguliariai keičia vyriausiųjų trenerių – praėjusiame sezone aštuoni klubai atliko šias permainą net sezono eigoje. Kadangi konkurencija nuolat stiprėja, tokia tendencija turėtų išsilaikyti ir toliau. Vertėtų apžvelgti, kokioje padėtyje atsiduria šio sezono treneriai prieš startą.
Pablo Laso vadovauja Stambulo „Anadolu Efes" ir yra tarp realiausiųjų kandidatų netekti vietos. Ispanas perėmė komandą iš Igorio Kokoškovo, tačiau nepavyko pasiekti norimų rezultatų – paskutiniame sezone 19-oji vieta su dvylika pergalių ir dvidešimt šešiais pralaimėjimais. Nors vasarą „Anadolu" vadovybė svarstė trenerio keitimą, P.Laso savo postą išsaugojo. Vasaros metu įvyko reikšmingos komandos permaisos – atėjo šeši nauji žaidėjai, vadovaujant Mike'ui Jamesui. Jeigu Stambulo ekipa nepavyks grįžti į kovą dėl atkrintamųjų, P.Laso gali tikėtis nepageidaujamos nutraukimo.
Aleksanderis Sekuličius dirba su Barselonos „Barcelona" ir taip pat atsidūrė nepatogios padėties. Katalonai suformavo visiškai naują kolektyvą, kuriame daug žaidėjų, neturėjusių patirties Europoje. Nors tai galėtų reikšti, kad slovėnui bus suteiktas pasitikėjimo kreditas, „Barcelona" organizacija nesugebės toleruoti dar vieno sezono, kai komanda sėdės lentelės viduryje. A.Sekuličiaus padėtį dar labiau sunkina tai, kad jo kontraktas nėra labai svarbus finansiškai, todėl jį nutraukti nebūtų didelė našta klubui. Be to, jo darbas iškelia daug abejonių, todėl jis tikrai sėdi ant karštosios kėdės.
Dimitris Itoudis veda Tel Avivo „Hapoel" ir patiria panašų spaudimą. Jau praėjusiame sezone graiko trenerio keičiamas buvo svarstytas, tačiau Vassilis Spanoulis atsisakė pereiti į šią komandą. Šiais metais „Hapoel" ambicijos išaugo, komanda sustiprėjo. Jeigu pasikartos nors panašios problemos, kaip pernai, D.Itoudis bus atleistas.
Joanas Penarroya veda Belgrado „Partizan" ir jo padėtis taip pat nėra stabili. Ispanas, atvykęs praėjusiame sezone, sugebėjo normalizuoti situaciją ir tam tikrą laiką „Partizan" demonstruodavo gerą krepšinį. Sakoma, kad J.Penarroya būtų praradęs darbą, jeigu „Crvena Zvezda" būtų triumfavusi Adrijos čempionate arba Serbijos lygoje, tačiau to neįvyko, todėl „Partizan" nusivylimas buvo mažesnis. Nepaisant to, J.Penarroya lieka nepatiklioje padėtyje ir jeigu sezono pradžioje arba jo eigoje „Partizan" smunks žemyn bei užsikurs turnyrinės lentelės apačioje, grės trenerio keitimas. Iš pradžių buvo stebina, kad J.Penarroya gavo šansą „Partizan" gretose, tačiau jis sugebėjo kontroliuoti situaciją, o grįžus Carlikui Jonui, komanda žaidė geriau. Tačiau pasitikėjimo kredito jis dar nėra sukaupęs.
Galbiati atstovauja grupę trenerių, kuriems iškilo dideli pokyčių iššūkiai.
Ibonas Navarro (Belgrado „Crvena Zvezda"). Ispanų specialistas pradeda naują misiją, pasirinktas vadovauti klubui, kuris nutarė atsisakyti patyrimo ir pastatyti galvas ant nežinomos trenerio. Kitoje komandoje N.Navarro turėtų ilgą adaptacijos laiką, tačiau „Crvena Zvezda" žinoma kaip organizacija, kuri greitai keičia savo vadovus, todėl stabilumas čia nėra garantuotas. Klubo ambicijos yra didelės – reikia pasiekti nokautinius turnus, o tai reiškia, kad spaudimas ant trenerio yra itin didelis ir laiko atsipairti nedaug.
Paolo Galbiati (Vitorijos „Baskonia"). Italų strategas vasarą buvo nepalankus basų klubui ir tikėtasi jo perėjimo į „Barcelona", tačiau to nesuvyko ir jis liko. Žinoma, kad P.Galbiati pasižymi sudėtingu charakteriu, o tai jau pernai sukėlė konfliktus vadovybėje, o komandos žaidimas buvo silpnas. Jeigu sezonas klostytis pradės prastai, trenerio vieta bus grėsmoje. Reikia žvelgti ir į nacionalinę Ispanijos ligą, nes „Baskonia" sudėtimi yra viena iš favoritų kovoti dėl paskutinės vietos.
Xavieras Albertas (Valensijos „Valencia"). Prieš metus „Valencia" buvo ketvirtfinalyje, tačiau paskui drastiškai susilpnėjo, netekusi pagrindinių žaidėjų ir vadovo, o vadovavimą perėmė jaunas treneris be didelio patyrimo tokiame lygyje. Jam duota šansa, bet klaida būtų brangi – jeigu nepavyks, klubo vadovai nedvejodami ieškos kito specialisto, o X.Albertas grįš į asistentos vaidmenį. Ispanų spaudoje sklinda nuomonė, kad štabe dirbantis Gonzalezas veikia kaip atsarginė korta – jeigu komanda nepavyks, jis bus pasirinktas naujas treneris.
Giuseppe Poeta (Milano „EA7 Emporio Armani"). Italas, pakeitus E.Messiną, dirbo pakankamai sėkmingai, nors ryškių rezultatų šuolių nepastebėta. Šiais metais atliktos žaidėjų sudėties pertvarkos ir atvyko aštuoni nauji futbolininkai, geriau atitinkantys P.Poetos futbolo filosofiją. Treneris turi klubo vadovybės pasitikėjimą ir net jeigu sezonas bus nesėkmingas, negresia jo atleidimas. Jaunų specialistų reikia kantrybės, ypač kai komanda iš esmės perrūdyta ir pakeisti visi lideriai.
Odedas Kattashas (Tel Avivo „Maccabi"). Izraelietis praėjusiame sezone buvo pavojuje, tačiau žaidėjai jo nepalaužė ir pasiūlė pasitikėjimą, o vadovybė jį išsaugojo. Tada prasidėjo transformacija – „Maccabi" pradėjo laimėti, turėjo tikrą šansą patekti į eliminacines kovas, bet keletas nesėkmių uždarė duris. Pratęsta sutartis su O.Kattashu rodo, kad jis sugebėjo įtikinti vadovybę ir išlaikyti savo poziciją.
Maxime'as Lefevre'as (Paryžiaus „Paris"). Dar vienas naujas veidas Eurolygoje. Prancūzas, atvykęs iš NBA, tęs tą pačią komandos žaidybos koncepciją. Pernai „Paris" keičia trenerio poziciją, tačiau dabar tokios strategijos neplanuojama, nes vadovybė turi gilų pasitikėjimą M.Lefevre'o gebėjimais. Tik jeigu komanda visiškai žlugs, bus svarstomos permainų galimybės, bet tikimybė yra labai maža.
Aleksas Mumbru vadovauja Bolonijos „Virtus" komandai, kuri šiame sezone išgyvena visiškai naują etapą. Klubo administracija atvirai paskelbė, kad artėjantis sezonas bus pereinamasis laikotarpis, skirtas Eurolygos jauniesiems talentams išbandyti ir biudžeto sumažėjimui prisitaikyti. Akivaizdu, jog „Virtus" šiais metais nesiekia aukštų pozicijų, todėl neigiamų rezultatų serija negresia trenerio pareigybei, išskyrus atvejį, jei panašiai prasčiai seksis ir Italijos čempionate. Praeityje Duško Ivanovičius iš posto buvo pašalintas ne klubo sprendimu, o žaidėjų sukilimo dėka, todėl A.Mumbru atveju personaliniai pokyčiai atrodo mažai tikėtini.
Tomas Masiulis veda Kauno „Žalgirio" komandą po sėkmingo debiutinio sezono Eurolygoje. Strategas jau pirmame sezone nuvedė kauniečius į atkrintamąsias kovas, o vietinėje lygoje komanda patyrė vos vieną pralaimėjimą per visą sezoną. Tokios rezultatyvios pradžios dėka jis sukaupė didelį pasitikėjimo kredą. Nors dabar „Žalgirio" ambicijos didėja kartu su padidėjusiu finansavimu ir Jono Valančiūno atvygimu, T.Masiulis turi stiprią poziciją. Atsižvelgiant į profesionalų treniruočių procesą ir rūpestingą pasiruošimą mačams, net ir bloga žaidybos atkarpa nepakenktu pasitikėjimui treneriu. Nors istorija žino atvejų, kai Eurolygos atkrintamųjų po to sekusiame sezone trenerius keisdavo, dabar šis scenarijus nėra labai tikėtinas. Turėdami omenyje išaugusias klubo ambicijas, pokyčiai teoriškai galimi, tačiau jų šansas lieka gana mažas.
Dušanas Alimpijevičius valdo Stambulo „Bešiktašą" iš esmės saugios pozicijos. Nors serbas šiais metais nelaimėjo Europos taurės, jo komanda sugrįžo į Eurolygą, pasinaudojus Monako klubo bankroto sudaryta proga. „Bešiktašas" neturi itin didelių ambicijų, todėl net ir žemas turnyrinės lentelės rezultatas nepavojintų trenerio vietos, jeigu tik Turkijos lygoje nesubyra. Klubo vadovai, siekdami išlaikyti serbą, padidino jam atlyginimą ir pratęsė sutartį, parodydami pasitikėjimą jo darbais.
Xavieras Pascualis dirba Dubajaus „Dubai" klube, kurio vadovai jį išpirko iš Barselonos ir suteikė reikalingus išteklius ambicingoms užduotims siekti. Emirati komanda savo akimis mato finalo ketvertą ir kovą dėl čempionato titulo. Atsižvelgiant į katalono patirtį ir kompetencijas, „Dubai" tikėtinai nesugrims žemai lentelėje, o jis išsaugos savo postą net ir tuo atveju, jei rezultatai neatitiks lūkesčių, nes vienerius metus gali nepakakti norimoms sėkmėms pasiekti.
Antonas Gavelas vadovauja Miuncheno „Bayern" komandai, debiutuojančiai Eurolygoje. Vokietijoje slovakas jau tris metus turi gerą reputaciją. Klubo vadovybė pasižymi dideliu kantrumu ir racionaliu požiūriu į darbą, todėl A.Gavelas yra gerai apsaugotas. Pernai net ir prastus rezultatus rodęs Gordonas Herbertas nebuvo atleistas, kol pats nepasišalino, todėl slovakui turėtų užtekti bent metų laiko, nepriklausomai nuo to, kaip seksis.
Šarūnas Jasikevičius užima neliečiamą poziciją Stambulo „Fenerbahče" klube. Jo pasiekimai kalbą kalba patys už save – čempionų titulas ir finalo ketvertą. Su esama sudėtimi Šaras garantuotai neturėtų sunkumų reguliariajame sezone.
Tony Parkeris vadovauja Vilerbano ASVEL ekipai. Klubo vadovybė neturėtų svarstyti jo atstatydinimo. Tai pirmasis Parkerio sezonas trenerio kėdėje, todėl savininkai jam suteikė pakankamai pasitikėjimo, kad jis galėtų išvystyti savo viziją.
Georgios Bartzokas yra Pirėjo „Olympiacos" strategas. Pastaruoju metu pasiektas Eurolygos čempionato titulas bei pratęsta sutartis su klubu rodo, jog treneris turi visišką vadovybės paramą ir pasitikėjimą.
Željko Obradovičius dirba Atėnų „Panathinaikos" treneriu. Faktas, kad pernai Erginas Atamanas nebuvo atleistas, jau savaime rodo klubo stabilumą. Obradovičiaus autoritetą ir įtaką sunkiai galima pervertinti, todėl jo atstatydinimas per sezoną atrodo beveik neįtikėtinas. Be to, jam pavaldžioje komandoje žaidžia geriausia Eurolygos istorijoje suformuota sudėtis, o reguliarųjį sezoną praktiškai neįmanoma sugadinti.
Pedro Martinezas veda Madrido „Real" komandą. Iš Valensijos klubo atsisakytas tik už didžiulę sumą, šis taktikas laikomas vienu iš geriausių specialistų savo srityje ir mėgaujasi dideliu prestižu. Nėra jokių ženklų, kad „Real" vadovybė sezono metu norėtų keisti trenerinę komandą.
