Eurolygos startas jau ant slenksčio, o klubai intensyviai ruošiasi būsimam maratonui tiek treniruočių salėse, tiek kontrolinėse dvikovose.
Pradedame tradicinę apžvalgų seriją, kurioje pristatysime visus elitinio turnyro dalyvius.
Belgrado „Crvena Zvezda"
Likę žaidėjai: Stefanas Miljenovičius, Jaredas Butleris, Tysonas Carteris, Jordanas Nwora, Dejanas Davidovacas, Ognjenas Dobričius, Semi Ojeleye, Chima Moneke, Ebuka Izundu
Papildymai: Chrisas Jonesas, Davidas Krameris, Nickas Weileris-Babbas, Patrickas Baldwinas, Johnathanas Motley, Nikola Džurišičius.
Strategas: Ibonas Navarro.
Pagrindinis duetas: J.Butleris ir J.Nwora. Šie krepšininkai praėjusį sezoną išgyveno skirtingai – J.Butleris debiutuodamas Eurolygoje akimirksniu įsitvirtino kaip vienas pavojingiausių vienetinių veiksmų meistrų, tuo tarpu J.Nwora paliko už nugaros nesėkmingą Stambulo periodą ir pagaliau demonstravo savo rezultatyvumą bei gebėjimą valdyti kamuolį. Abu atletai išliko raudonai baltų gretose ir turėtų išlikti svarbiausiais atakų organizatoriais. Saša Obradovičius susidūrė su dilema, kai po sėkmingo sezono pradžios pasveiko visi krepšininkai ir jam nepavyko tinkamai paskirstyti vaidmenų. Atrodė, jog J.Butleris ir J.Nwora taip ir neišsiaiškino, kas yra pagrindinis puolimo variklis, mat per daug žaidėjų troško dominuoti su kamuoliu ir neretai J.Butleriui tekdavo tiesiog stoviniuoti kampe stebint, kaip atakas baigia tokiam vaidmeniui nelabai tinkantis Ch.Moneke. Galbūt teigiamą poveikį turės ir tai, kad Codi Millerį-McIntyre'ą pakeitė Ch.Jonesas – taip pat talentingas krepšininkas, tačiau jau išmokęs būti antruoju smuiku, kas sunkiai sekėsi į Pirėjo „Olympiacos" iškeliavusiam įžaidėjui, nuolat bandžiusiam traukti komandą tolimais metimais, nors tai tikrai nėra jo stiprioji pusė.
Neatskleistas potencialas: N.Weileris-Babbas. Vokietijos pilietybę turintis gynėjas praleido itin nevykusį sezoną „Anadolu Efes" klube ir planavo persikelti į Vilerbaną, tačiau ten kilo finansinių problemų, todėl taip ir neapsivilkęs ASVEL aprangos išvyko į Serbijos sostinę. N.Weileris-Babbas per savo Eurolygos karjerą yra demonstravęs labai skirtingą lygį, o „Crvena Zvezda" sirgaliams mieliausias tikriausiai būtų tas, kurį stebėjome Miuncheno „Bayern" ekipoje – tuomet jis buvo ryškus puolime, o už darbą ginantis net pelnė geriausiai besiginančio sezono krepšininko titulą. Bėda ta, kad Stambule N.Weilerį-Babbą bandyta transformuoti į tikrą playmeikerį, kur jis jautėsi nepatogiai, ypač kai tekdavo praleisti aikštėje po 30 minučių. Gynėjas kur kas efektyvesnis, kai jam nereikia kurti žaidimo, o tik paleisti tritaškius ir atidirbti gynyboje. Įdomu, kokį N.Weilerio-Babbo variantą išvysime Belgrado klube.
Pagrindinis klausimas kyla dėl to, ar I.Navarro sugebės pateisinti į jį sudėtas viltis. Serbijos sostinės klubo vadovybė nusprendė atsisakyti išbandytų Eurolygos strategų, tokių kaip S.Obradovičius, Duško Ivanovičius ar Ioannis Sfairopoulos, ir pasirinko ispanų specialistą, kuris puikiai pasirodė vadovaudamas Malagos „Unicaja" ekipai. Turėdamas ribotą Eurolygos patirtį (vos 19 susitikimų), šis treneris išsiskiria kitokia krepšinio vizija nei trys anksčiau „Crvena Zvezda" vadovavę strategai. Toks radikalus krypties pokytis dar kartą patvirtina, kad klubo gretose tvyro didelis nusivylimas – investuota nemažai pinigų, tačiau laukiami rezultatai taip ir neateina.
„Crvena Zvezda" vadovams teks išbandyti savo kantrybę, mat I.Navarro prireiks laiko sukurti tinkamą sistemą ir atmosferą kolektyve. Jo treniruojamose komandose būtent ši aplinka dažnai būna svarbesnė už atskirus žaidėjų sugebėjimus. Jeigu sezono pradžia nesusiklostys palankiai, teks demonstruoti pasitikėjimą ispanu, su kuriuo pasirašyta ilgalaikė sutartis. Juo labiau kad greiti pokyčiai ir trenerių keitimas, nors ir tapo klubo įpročiu, galutiniam rezultatui teigiamos įtakos neturėjo. Galima spėti, kad I.Navarro dirbs iki sezono pabaigos, net jeigu rezultatai neatitiks lūkesčių.
Praėjusį sezoną „Crvena Zvezda" sudėtis buvo tikras mišinys be aiškios struktūros, kuris dar buvo papildytas sezono viduryje, kai prie komandos prisijungė Donatas Motiejūnas. Vėliau, pasveikus visiems aukštiesiems, jis buvo išbrauktas iš rotacijos, kadangi ekipoje žaidė net penki centrai. Šįkart sudėtis atrodo kur kas logiškesnė – neskaitant vietinių krepšininkų, kurie yra arba jaunuoliai, arba riboto vaidmens veteranai, I.Navarro turės vienuolikos žaidėjų rotaciją. Nepanašu, kad už ribos likę krepšininkai bus nepatenkinti ar turės ambicijų gauti daugiau laiko Eurolygoje.
Bus įdomu stebėti, ar D.Krameris gali žaisti aukščiausiame Europos lygmenyje ir ar tik Sergio Scariolo neįžvelgė jame potencialo. Taip pat smalsu, ką geba iš NBA atvykęs priekinės linijos žaidėjas P.Baldwinas. Centrų grandis pasižymi skirtingais amplua – J.Motley rinks taškus, o E.Izundu yra gynybinis vidurio puolėjas. Iš nepaminėtų krepšininkų dar yra T.Carteris, kuris praėjusiame sezone susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis ir po jų grįžęs į aikštelę nesužibėjo. Tačiau I.Navarro dirbo su šiuo žaidėju Malagoje ir puikiai žino, kaip išnaudoti amerikiečio privalumus.
„Crvena Zvezda" vasarą nesukėlė ažiotažo rinkoje garsiais įsigijimais, tačiau sugebėjo užpildyti pozicijas solidžiais krepšininkais, kurie tikrai bus naudingi tiek Adrijos lygoje, tiek Eurolygoje. Sudėtis atrodo subalansuota ir pasiruošusi pasirodyti ne prasčiau nei praėjusiame sezone – prognozuojame, kad reguliariajame sezone ekipa užims 10–11 vietas.
Stambulo „Anadolu Efes"
Liko komandoje: Jordanas Loydas, Isaia Cordinier, P.J.Dozieris, Davidas Mutafas, Ercanas Osmani, Erkanas Yilmazas, Georgios Papagiannis, Kai'us Jonesas.
Naujokai: Mike'as Jamesas, Matthew Strazelis, Daronas Russellas, Collinas Malcolmas, Dario Šaričius, Santi Yusta, Bruno Fernando.
Vyr. treneris: Pablo Laso.
M.Jamesas – komandos lyderis. Patyrusį amerikietį drąsiai galima lyginti su Shane'u Larkinu, kuris išvyko iš klubo ir prisijungė prie miesto konkurentų „Fenerbahče". Aplink M.Jamesą sukosi daugybė spekuliacijų – jis buvo siejamas tai su Barselona, tai su Dubajumi, tačiau galiausiai netikėtai apsistojo „Anadolu Efes" gretose. Jo sudėtingą charakterį gerai pažįsta visa Eurolyga, tačiau nežiūrint į šias savybes, aikštėje jis demonstruoja aukščiausio lygio krepšinį, kai tik yra susikaupęs ir nekovoja su savo vidiniais prieštaravimais. Iki šiol M.Jamesas Eurolygos trofėjų nėra laimėjęs, ir mažai tikėtina, kad situacija pasikeis vilkint „Anadolu Efes" aprangą. Veikiausiai Stambulas taps puikia stotelė karjeros saulėlydžiui, kur jis išliks itin svarbia puolimo figūra. Vis dėlto komandos sėkmė nebūtinai bus taip glaudžiai susijusi su M.Jameso forma, kaip buvo Monake, mat Turkijos klubas turi ir daugiau pajėgių krepšininkų.
„X faktorius" – D.Šaričius. Po dešimtmečio pertraukos į „Anadolu Efes" sugrįžtantis kroatas kelia daugiausiai intrigų prieš būsimą sezoną, kadangi sunku nuspėti, kokį postūmį jis suteiks ekipai ir kiek reikšminga jėga taps Eurolygoje. Kad D.Šaričius tikrai nėra traumų iškamuotas veteranas, nuo kurio liko vien vardas, patvirtina jo pasirodymai Kroatijos rinktinėje FIBA Pasaulio taurės atrankos languose – ten jis pelno nemažai taškų ir surenka solidų naudingumo balą. Europoje ketvirtojo numerio pozicijoje talentų trūksta, todėl „Anadolu Efes" nedvejodami pasirašė kontraktą su D.Šaričiumi, tikėdamiesi, kad jis taps vienu stipriausių savo amplua atstovų turnyre. Tai savotiškas nežinomasis, bet kartu ir laiko išbandytas krepšininkas.
Pagrindinis klausimas: ar „Anadolu Efes" šoks aukščiausiai? Praėjęs sezonas Turkijos klubui susiklostė katastrofiškai – tik 18-a pozicija. Vertinant vasaros permainas, atrodo, kad būtent „Anadolu Efes" turi geriausias galimybes atlikti didžiausią šuolį reguliariajame sezone. Palyginti su kitais praėjusio sezono autsaideriais, Stambulo ekipa disponuoja didžiausiais resursais – tiek finansiniais, tiek talento prasme – kad pakiltų gerokai aukščiau. Tačiau čia slypi ir tam tikra grėsmė P.Laso, kuris gali greitai prarasti postą, jeigu atsigavimo sezonas klostysis labai sunkiai. Klubo vadovybės ir fanų ambicijos milžiniškos, o pakartoti tokią nesėkmę tiesiog neleistina. Ypač turint omenyje, kad be darbo šiuo metu yra Erginas Atamanas, su kurio vardu siejasi sėkmingiausias „Anadolu Efes" laikotarpis per pastarąjį dešimtmetį.
„Anadolu Efes" gerbėjams šis sezonas žada nemažai naujovių – komandos sudėtis patyrė esminę transformaciją. Iš ankstesnio sezono branduolio liko vos penki svarbų vaidmenį atliekantys krepšininkai, o likusias pozicijas užpildė perspektyvūs nauji veidai.
Santi Yustos situacija kelia tam tikrų klausimų, tačiau strategas P.Laso puikiai pažįsta šį puolėją iš bendro darbo Ispanijoje ir akivaizdžiai mato jį kaip tinkamą kandidatą rezervo funkcijoms. B.Fernando atvykimas sustiprina priekinę liniją – nors jo vardas nėra toks garsus kaip komandą palikęs Vincentas Poirier, portugalas tikrai pajėgus atnešti ne mažesnę naudą nei nuolat traumų persekiojamas prancūzas.
M.Strazelio įsigijimas – tikras klubo pasiekimas, mat šiuo žaidėju domėjosi daugybė Eurolygos ekipų. Krepšininkas jau turi aukščiausio Europos lygio patirties ir potencialo augti dar labiau. Dėl C.Malcolmo teko sumokėti solidžią kompensaciją, kas dar sykį iliustruoja „trečiųjų numerių" rinkos deficitą – gynybiškai orientuotas C.Malcolmas tapo žaidėju, už kurį klubai nesigaili pinigų. Stambulo ekipa iš tiesų labiau troško matyti savo gretose Cedi Osmaną, tačiau jo išpirkos suma pasirodė per didelė, todėl teko ieškoti alternatyvos.
Paskutinis naujokų sąraše – D.Russellas. Europos taurėje įspūdingai pasirodęs amerikietis pasižymi puikiomis rezultatyvumo savybėmis. Vis dėlto kyla klausimas, ar jam pavyks adaptuotis naujame amplua, kai nebūsi komandos lyderis, o įžengęs nuo atsarginių suolo turėsi per trumpą laiką aikštėje maksimaliai efektyviai rinkti taškus.
Įdomu pastebėti, kad vienoje komandoje susibūrė net trys buvę „AS Monaco" gynėjai – M.Jamesas, J.Loydas ir M.Strazelis. „Anadolu Efes" sudėtis demonstruoja solidų talentą užpakalinėje linijoje, žaidėjai pasižymi įvairiais gebėjimais. Komanda turi aiškų puolimo vedlį ir krepšininkus, kurie turėtų jam efektyviausiai talkinti. Be to, visose grandyse matomas nemažas universalumas. Mūsų vertinimu, „Anadolu Efes" tikrai pakils iš turnyrinės lentelės apačios ir turėtų įsitraukti į kovą dėl atkrintamųjų – prognozuojame 9–10 vietas.
**Stambulo „Bešiktaš"**
**Likę komandoje:** Devonas Dotsonas, Berkas Ugurlu, Anthony Brownas, Conoras Morganas, Vitto Brownas, Ante Žižičius.
**Naujokai:** Davidas DeJuliusas, Jaylenas Nowellas, Scottie Wilbekinas, Metecanas Birsenas, Furkanas Korkmazas, Wenyenas Gabrielis, Eugene'as Omoruyi, Mady Sissoko.
**Vyr. treneris:** Dušanas Alimpijevičius.
S.Wilbekinas – komandos stuburas. Galbūt netikėta, tačiau būtent šis krepšininkas taps pagrindiniu „Bešiktaš" projekto elementu. Kiti komandos gynėjai neturi Eurolygos patirties, o J.Nowellas apskritai niekada nežaidė Senajame žemyne. Būtent S.Wilbekino sukauptas bagažas ir gebėjimas vesti komandą į priekį paskatino Stambulo klubą siekti šio žaidėjo. Nors krepšininkas dėl sveikatos problemų praleidęs visą 2024–2025 m. sezoną, o ankstesniame sezone neaiškiomis aplinkybėmis žaidė mažai ir galiausiai išsiskyrė su „Fenerbahče", Eurolygos debiutantai juo pasitikėjo. D.Alimpijevičiaus sistemoje retai kuris nors individualiai dominuoja statistikoje – žaidimo laikas paskirstomas gana tolygiai, o taškų vidurkiai panašūs tarp puolimo funkcijas turinčių krepšininkų. Tikėtis įspūdingų statistinių rodiklių iš S.Wilbekino neverta, tačiau jo svarba tiek ant parketo, tiek rūbinėje bus neginčijama.
„X faktorius": D.DeJuliusas. Šis amerikietis priklauso tai žaidėjų kategorijai, kurie dar nedebiutavę Eurolygoje, tačiau neabejotinai būtų gavę tokią galimybę – jei ne šį sezoną su „Bešiktaš", tai kitą su kita ekipa. Stambulo klubas taip troško įsigyti D.DeJuliusą, kad net ryžosi galimam teisiniam konfliktui su Mursijos UCAM, kuris nesutiko su sutarties nutraukimu ir bandė ieškoti teisingumo oficialiais kanalais. Visgi, atrodo, pavyko rasti bendrą kalbą ir UCAM išleido žaidėją. Prieš pradėdamas Europos taurės kelionę, gynėjas turėjo Utenos „Juventus" kvietimą ir buvo linkęs jį priimti, tačiau tada pasirodė Salonikų „Aris" pasiūlymas ir amerikietis pasirinko graikus. Vėliau sekė Mursijos etapas, o dabar – „Bešiktaš". D.DeJuliusas sugeba ne tik pats pelnyti taškus, bet ir sukurti situacijas partneriams, o jo įgūdžių visuma rodo, kad jis pajėgus adaptuotis Eurolygoje. Jei D.DeJuliusui pavyks sėkmingas sezonas „Bešiktaš" gretose, kitą vasarą jis neabejotinai sulauks viliojančių kvietimų iš kitų šio turnyro dalyvių.
Pagrindinis klausimas: ar debiutantai nustebins? „Bešiktaš" gebėjimas nustebinti priklauso nuo mūsų keliamų lūkesčių – ar tikimės „Top 10", „Top 15" pozicijos, o gal dar aukštesnės vietos? Tikėtis, kad ši ekipa pakils kažkur labai aukštai, būtų nerealu, tačiau norint nustebinti pakaktų išlikti konkurencingiems per visą sezoną ir periodiškai nugalėti vieną kitą favoritą, ypač namų arenoje – tai jiems tikrai įmanoma. O štai D.Alimpijevičiaus spaudos konferencijos ar elgesys tikrai nestebins – šis serbas garsėja savo charizma ir tiesumu. Laukti, kad „Bešiktaš" pasieks geresnius rezultatus nei jų vietą anksčiau užėmusi „AS Monaco", nerealu, tačiau komanda tikrai neatrodo kaip autsaiderė, nežinanti savo vietos ir bejėgiškai bandanti išgyventi 38 turų maratoną tokioje stiprioje lygoje.
Patekimas į Eurolygą privertė „Bešiktaš" iš esmės perstatyti komandos gretas ir ieškoti naujų žaidėjų. Vis dėlto, nepaisant vasaros permainu, akivaizdu, kad ekipai trūksta kūrybingo žaidimo organizatoriaus, o lengvojo krašto puolėjo pozicijoje situacija taip pat kelia klausimų – čia teks pasikliauti A.Brownu ir F.Korkmazų. NBA lygoje žaidęs J.Nowellas kol kas išlieka nežinomybe, tačiau komandoje likęs D.Dotsonas pagaliau gaus progą demonstruoti savo rezultatyvumą aukščiausiame Europos klubinio krepšinio lygyje.
Priekyje didžiausią susidomėjimą kelia M.Sissoko, praėjusį sezoną užbaigęs Madrido „Real" klube. Jam tai bus pirmasis Eurolygos sezonas, tačiau žaidėjo charakteristikos primena J.Nebo tipą ir atrodo perspektyviai. Tiesa, M.Sissoko dar stokoja europietiško krepšinio patirties ir turės daug ko išmokti, vis dėlto turkų klubo sprendimas įsigyti šį žaidėją yra racionalus ir gali pasiteisinti.
W.Gabrielis bei A.Žižičius jau yra ragavę Eurolygos duonos, tačiau nė vienas jų šiame turnyre nesugebėjo palikti ryškesnio pėdsako. Analogiška situacija ir su V.Brownu, kuris Monako klube taip ir nesurado savo vietos.
Turkijos klubas vasaros perėjimų rinkoje sensacijų nesukėlė, tačiau to ir nevertėjo laukti – trenerio D.Alipijevičiaus darbo metodai grindžiami kolektyviniu žaidimu, vienybe ir kovine dvasia. Mūsų vertinimu, „Bešiktaš" sugebės pasiekti netikėtų laimėjimų, tačiau riboti individualūs pajėgumai ir nepakankamas sudėties gilumas lems, kad komanda sezoną užbaigs 15–16 pozicijose.
