Nacionalinės krepšinio rinktinės kontrolinių susitikimų etapui pasibaigus ir artėjant lemtingiems pasaulio pirmenybių atrankos dvikovoms, į eterį grįžta analitinė laida „Kelias į PČ". Joje situaciją nacionalinėje komandoje vėl nagrinėjo buvęs ilgametis rinktinės narys Jonas Mačiulis kartu su krepšinio apžvalgininku Jonu Lekšu.
Ankstesnė laidos dalis sukėlė didžiulį atgarsį. J.Mačiulis atvirai kritikavo Asociaciją „Lietuvos krepšinis" bei trenerių kolektyvą, o jo pasisakymai plačiai nuskambėjo visoje šalies žiniasklaidoje.
ALK į susidariusią situaciją reagavo oficialiu pareiškimu, kuriame teigė, kad J.Mačiulio teiginiai neturi pagrindo ir neatspindi tikrovės.
„Vėliau turėjome pokalbį su Dominyku Domarku, taip pat trumpai pasikeitėme mintimis su Mindaugu Balčiūnu, – praėjusios savaitės peripetijas komentavo J.Mačiulis. – Tas pareiškimas buvo sukurtas naudojant ChatGPT. Egzistuoja įrankiai, kurie tai nustato – patikrinome ir rezultatai parodė, kad tekstą generavo dirbtinis intelektas su žmogaus įsikišimu.
Buvo teigiama, kad nesu susipažinęs su situacija, tačiau aš tikrai ją išmanau. Taip, asmeniškai ten nebuvau, bet kai dešimt skirtingų žmonių pasakoja identiškas istorijas, vadinasi, tai tikrai vyksta. Dirbdami „Lietkabelyje" ir bendraudami su potencialiais naujakuriais, sulaukiame klausimų apie sąlygas, medicinos personalą, kineziterapeutus. Jiems tai svarbu. Lygiai taip pat ir rinktinės žaidėjams rūpi, kaip bus rūpinamasi jų sveikata vasarą, kai jie atvyksta dirbti be atlygio. Privalai gauti aukščiausio lygio priežiūrą, kad organizmas nebūtų pervargęs, būtų tinkamai prižiūrimas ir atpalaiduojamas masažais. Tačiau jei to nėra, o man pasakoja, kad tikrai nėra, tai lieka tik stebėtis."
Ne mažiau diskusijų praėjusią savaitę kilo ir dėl rinktinės parengiamojo laikotarpio, per kurį iš viso buvo surengtos keturios draugiškos dvikovos. Dviejose žaidė pagrindinis ekipos variantas, vienose – rezervinis būrys, o dar vienas susitikimas vyko su mišria sudėtimi.
„Nežinau, ar kas nors iš tikrųjų suvokė, kas praėjusią savaitę čia dėjosi? Kokios rinktinės ten rungtyniauja? Koks buvo taktinis planas, ką jie bandė išbandyti? Čia jau turbūt reikėtų kreiptis į trenerius, – stebėjosi J.Mačiulis. – Tačiau Kurtinaitis pareiškė, kad nenori ir nėra prasmės analizuoti parengiamųjų mačų. Atrodo, kad iš tiesų neverta, nes tos rotacijos, startuojantys penketai… Neaišku."
Pagal pirminį ALK skelbtą grafiką pagrindinei rinktinei buvo suplanuoti trys susitikimai – ketvirtadienį Kaune prieš Estiją, šeštadienį Alytuje su Arizonos universiteto komanda ir sekmadienį Vilniuje prieš Mičigano ekipą.
Tačiau J.Lekšas savaitės viduryje pranešė, kad dėl FIBA taisyklės, draudžiančios nacionalinėms rinktinėms žaisti dvi dvikovas iš eilės, šeštadienį Alytuje aikštėje pasirodys ne pagrindinė, o rezervinė Lietuvos sudėtis. Jonas taip pat paminėjo, kad ši žinia sukėlė nepasitenkinimą Arizonos „Wildcats" gretose.
Galų gale šeštadienio mače dalyvavo aštuoni pagrindinės ir keturi rezervinės rinktinės krepšininkai, o komandai vadovavo Rimas Kurtinaitis.
Dar trečiadienį, prieš rezervinės sudėties susitikimą Jonavoje, viešai prabylau apie susidariusią situaciją, – prisiminė J.Lekšas. – Sunku pasakyti, koks vaizdas būtų susiklostęs šeštadienį, jeigu nebūčiau išviešinęs šios informacijos. Pats Kurtinaitis po Alytaus dvikovos pripažino, kad iš pradžių turėjo rungtyniauti rezervinė sudėtis, tačiau kažkaip pavyko suformuoti komandą.
Mano vertinimu, ALK labai padėjo tai, kad trečiadienį antroji rinktinė nugalėjo Arizonos ekipą – dėl to amerikiečių ambicijos šiek tiek sumenko. Būtų lietuviai tą kartą pralaimėję, ir požiūris būtų buvęs kardinaliai kitoks.
Kurtinaitis teigė, kad tai grynai techniniai klausimai, ir visus atsakymus turėtų pateikti Domarkas, – kalbėjo J.Lekšas toliau. – Bendravau su juo asmeniškai ir išsiaiškinau, kad FIBA primygtinai rekomenduoja vengti dviejų rungtynių per dvi paras. Tačiau kalbant apie draudimo reikalus – ALK tiesiogiai derino viską su FIBA ir gavo leidimą žaisti be jokių kliūčių.
Vis dėlto iškyla kitas klausimas – kaip tos rungtynės buvo pristatytos parduodant bilietus. Skelbta, jog žais pagrindinė rinktinė, o kainos Alytuje svyravo nuo 11 iki 42 eurų. Teko girdėti, kad Kurtinaitis žaidėjams aiškino, esą toks planas sudarytas dėl FIBA apribojimų. Tai reiškia, kad ALK vadovybė nekomunikuoja net su vyriausiuoju treneriu. Galbūt jis būtų visai kitaip planavęs pasiruošimą.
Nerimą dėl susiklosčiusios padėties išsakė ir J.Mačiulis.
Tai tikrai nėra gerai, tiesiog nėra, – konstatavo jis. – Reikėtų paklausti atsakingų asmenų, bet greičiausiai išgirstume, kad viskas tvarkoje, viskas vyko pagal numatytą planą. Tačiau jei taip iš tiesų buvo – vadinasi, planas nuo pat pradžių buvo apgauti žmones.
Intensyvus rungtynių maratonas startavo trečiadienį, kai rezervinė sudėtis pranoko „Wildcats" ekipą rezultatu 99:88. Ketvirtadienį pagrindinė komanda pratęsime nusileido Estijai 108:110, šeštadienį mišrus būrys Kurtinaičio vadovavimu pralaimėjo tiems patiems „Wildcats" 74:88, o savaitę vainikavo pagrindinės rinktinės pergalė prieš Mičigano universitetą 96:84.
Būtent po paskutiniojo susitikimo Kurtinaitis spaudos konferencijoje pareiškė, kad visuomenė pernelyg emocingai ir griežtai vertina kontrolinių mačų rezultatus, bei tvirtino, jog pasiruošimo periodas davė nemažai naudos.
Anksčiau būdavo taikomi visiškai kitokie kriterijai – ypač dirbant su treneriu Kazlausku, – prisiminė 2007-2021 metais nacionalinei komandai atstovavęs J.Mačiulis. – Net treniruočių metu žaidžiant pilnu formatu būdavo reikalaujama aukščiausio lygio – treniruotės filmuojamos, atliekama varžovų analizė, vertinamas kiekvieno žaidimas. Nuo pirmųjų kontrolinių iki paskutinių čempionato rungtynių jausdavai įtampą, nes žinojai – būsi vertinamas ir kritikuojamas. Šiandien tokios atmosferos nebėra.
Tuo tarpu J.Lekšas atkreipė dėmesį į žaidėjų požiūrį ir pacitavo Arizonos universiteto vyriausiojo trenerio Tommy Lloydo mintis.
„Diskutuojame apie rinktinės nuosmukį, trenerių darbą, tačiau man atrodo, kad patiems krepšininkams trūksta kovingumo ir motyvacijos, – mintimis dalijosi J.Lekšas. – Iki susitikimo su Mičigano universiteto ekipa antrosios dalies to visiškai nepastebėjau. Net Arizonos strategas amerikietis Lloydas tai pabrėžė, o tai itin retas reiškinys – amerikiečiai retai kritikuoja kitų valstybių komandas. Vis dėlto jis pareiškė, kad jam pritrūko lietuviško krepšinio charakterio. Mane šis dalykas labai stebina – tu atstovaujat Lietuvos nacionalinei komandai, vilki jos aprangą, bet, regis, tai tau nėra didelė privilegija."
J.Mačiulis papasakojo, kad su Lloydu matėsi dar iki varžybų, o amerikietis nerimą dėl Lietuvos krepšinio situacijos išsakė jau tuomet.
„Su Tommy pažįstami esame ilgus metus. Buvome kartu pavalgyti ir jis man tą patį minėjo dar prieš oficialų susitikimą su žurnalistais, – pasakojo Jonas. – Teigė, kad jaučia, jog pas mus kažkas negerai. Jis tikrai gerai išmano Lietuvos krepšinį, palaiko ryšius su mūsų bendruomene. Jis nemažai stebėjo mūsų nacionalinę ekipą, matė pratybas, darbo intensyvumą. Dabar to net rungtynėse nepastebėjo. Jo esminė mintis buvo ta, kad praradome savitą tapatybę, ir tai tiesa – praradome. Nebėra tokių trokštančių pergalių žaidėjų su ugnimi akyse. Jie dirba, viskas gerai, bet nebėra taip, kaip anksčiau."
J.Lekšas įvardijo dar vieną problemą – pasak jo, tarp rinktinės ir Lietuvos krepšinio visuomenės silpsta emocinis ryšys.
Specialistas taip pat pasigedo žinomiausių šalies krepšinio asmenybių reakcijos į tai, kas šiuo metu dedasi nacionalinės komandos aplinkoje.
„Emocinis ryšys su gerbėjais – prarastas, – konstatavo J.Lekšas. – Man liūdna, kad mūsų didžiosios žvaigždės viską stebi per ekranus, kai kurie pašiepia, Rimantas Kaukėnas ironizuoja. Tačiau tie, kurie neatvyko, juk mato, kaip nuvertintas Lietuvos krepšinis, bet viską stebi iš šono ir renkasi tylėti. Jiems taip pat derėtų prisiimti dalį atsakomybės už dabartinę situaciją."
Jam pritarė ir J.Mačiulis. Buvęs rinktinės puolėjas sakė norintis, kad apie nacionalinės komandos viduje vykusius dalykus viešai pasisakytų ir patys žaidėjai.
„Tikrai norėčiau, kad bent vienas iš krepšininkų, dalyvavusių liepos stovykloje, išeitų ir pasakytų: „Klausykite, tikrai buvo taip ir taip". Pasibaigtų visos spėlionės. Galbūt galėtų parašyti bendrą kreipimąsi kokiam nors žiniasklaidos kanalui ar pan.", – svarstė J.Mačiulis.
Visgi laidoje pasigirdo ir optimistiškesnių minčių. Marekas Blaževičius po sekmadienio susitikimo Vilniuje žurnalistams atskleidė, kad pertraukos metu įvyko emocionalus žaidėjų pokalbis.
Lietuvos rinktinė sureagavo ir antrąją mačo dalį laimėjo 52:28, nors pirmąją pralaimėjo 44:56, ir iškovojo pergalę. Komentuodamas komandos viduje įvykusį pokalbį J.Mačiulis tikino manantis, kad toks žingsnis rinktinei gali būti naudingas.
„Įsitikinęs, kad šitas susitikimas komandai turėjo būti naudingas. Apie ką buvo diskutuojama, daugmaž suprantu, tik domina vienas dalykas – kas buvo tos iniciatyvos autorius? Kam reikėtų padėkoti? Spėju, kad tai galėjo būti Marekas arba Donatas Motiejūnas. Nepriklausomai nuo to, kas tai padarė – puikus žingsnis, tokio veiksmo tikrai reikėjo", – komentavo jis.
Pasiruošimo etapas su kontrolinėmis rungtynėmis jau užbaigtas, o priekyje laukia rimti iššūkiai – oficialios pasaulio čempionato atrankos kovos prieš Turkiją ir Bosniją bei Hercegoviną. Rugpjūčio 28 dieną lietuviai vyks į svečius pas turkus, o 31-ąją Vilniuje priims bosnių ekipą.
Analizuodamas artėjantį dvikovą su Turkija, J.Mačiulis pripažino oponentų pranašumą, tačiau pastebėjo ir vieną svarbų niuansą Lietuvos naudai – rinktinėje nebus pagrindinės turkų žvaigždės Alpereno Šenguno.
„Tikiu, kad turkai išliks aiškiais favoritais, – konstatavo J.Mačiulis. – Tačiau Ąžuolui su Mareku bus šiek tiek paprasčiau kovoti dėl kamuolių po krepšiais. Vis dėlto turkų gretose yra aukštesnės klasės krepšininkų."
Su šia nuomone sutiko ir J.Lekšas, pridėjęs humoristinį komentarą.
„Džiugu, kad turkų strategas yra Erginas Atamanas. Manau, jis dar nespėjo sužinoti, jog Lietuva žais be Valančiūno", – juokavo Jonas.
O štai mače prieš bosnius aiškaus favorito nebuvo galima įvardyti.
„Bosnių gretose puikiai veikia Jusufas Nurkičius. Be to, gerai žinome, kad prieš bosnius žaisti niekada nebūna lengva. Džanano Musos nebuvimas – rimtas pliusas mums. Tačiau jie tokie atkaklūs, intensyviai spaudžia kamuolį, tad tikėtina, kad matysime gynybinę dvikovą", – mintimis dalijosi J.Lekšas.
