Europos krepšinio elitinis čempionatas pradeda naują sezoną, o kartu su juo iškyla viena iš ryškiausių problemos – jaunų ir perspektyvių žaidėjų stygius Eurolygos gretos. Nuo 2004–2005 metų sezono pradžios čempionatas kasmet įteikia „Kylančios žvaigždės” apdovanojimą, kuris skirtas geriausiam jaunam atlietui, kuris iki liepos 1 dienos dar nepasiekė 22-ųjų metų amžiaus.
Praėjusiais dešimtmečiais, kai Nacionalinė koledžo atletų asociacija (NCAA) intensyviai traukė talentingus žaidėjus į Ameriką, atrodė, kad šis prizas gali netekti prasmės. Tačiau Eurolygoje vis tiek atsirasdavo kelintas perspektyvūs kandidatai. Po pandemijos laikotarpio laureatu buvo pasiskelbę žaidėjai, tokie kaip Usmanas Garuba, Rokas Jokubaitis, Yamas Madaras, Gabriele Procida, Nadiras Hifi ir Jeanas Montero – solidus sąrašas, kuris liudijo turnyro gebėjimą išsaugoti jaunus talentus.
Praėjusias kampanijas galima pavadinti išimtinai sėkmingomis – į apdovanojimą pretendavę ne tik J.Montero, bet ir Saliou Nianga, Momo Faye, Sergio De Larrea, Melvinas Ajincas ar Juanas Nunezas. Atrodė, jog Eurolygos klubai surado optimalų kelią, kaip priimti ir sėkmingai integruoti jaunus sportininkus. Tačiau šiemet situacija drastiškai pasikeitė.
Dabar, prasidėjus naujam sezonui, Eurolygoje itin sunku aptikti žaidėjus, jaunesnius nei 23 metai. Tikra tiesa – šis sezonas gali tapti rekordinis pagal jaunų talentų trūkumą turnyro istorijoje. Atidžiai analizavus komandų sudėtį, realistiškai galima išskirti tik keturis kandidatus, kurie bent jau teoriškai turėtų pretenzijų į prestižinį apdovanojimą.
Ryškiausias šios sezono žaidėjas, kuris grįžo iš Amerikos, yra Mario Saint-Supery. Dvidešimtmetis gynėjas vasarą pasirašė ketverių metų sutartį su Valensijos klubu, sulaukęs iš jų didžiulių lūkesčių. 191 centimetro ūgio žaidėjas jau ankstyvoje karjeros fazėje demonstravo rimtą potencialą – 18-ais metais debiutavo Ispanijos nacionalinėje rinktinėje, o vietinėse pirmenybėse prieš išvykdamas į NCAA rinkdavo po 8,3 taško, 2,1 rezultatyvaus perdavimo ir 8,4 naudingumo balo per susitikimą.
M.Saint-Supery atrodo kaip tas žaidėjas, kuris tikrai gali tapti žinoma Eurolygos žvaigžde ateityje. Tačiau kas dar gali jam sugrąžinti konkurenciją?
Pirmasis iš jų – Paryžiaus „Paris” centras Momo Faye. Dvidešimt vienerių metų puolėjas praėjusį sezoną nesugebėjo įspūdingai pasireikšti, nors prognozės buvo ambicingos. Vis dėlto jis turėjo svarbų vaidmenį komandoje, vidutiniškai surinkdamas 4,6 taško, 5 atkovotus kamuolius ir 7,1 naudingumo balo per 17 minučių. Šis 210 centimetrų ūgio sportininkas yra žinomas dėl savo gynybinės jėgos, todėl jo reikšmė „Paris” turėtų likti reikšminga. Klausimas – ar šiemet pavyks jam pasiekti rezultatus, kurie leistų jam pretenduoti į „Kylančios žvaigždės” trofėjų.
Kiti du kandidatai yra žymiai mažiau realūs, nes tiesiog nėra daugiau jaunų krepšininkų Eurolygoje. Likę pretendentai – Bolonijos „Virtus” puolėjas Francesco Ferrari ir Vilerbano ASVEL naujokas Marcas-Owenas Fodzo Dada.
Su F.Ferrari sporto pasaulis jau susipažino – prieš dvejetą metų jis Europos jaunimo čempionato finale paskandino lietuvius, vėliau žaidė nacionalinėje Italijos rinktinėje, o pernai jį buvo galima matyti ir su „Virtus” apranga. Jam neseniai suėjo 21-eri metai, o praėjusį sezoną Eurolygoje jis rinkdavo po 2,3 taško, 2,2 atkovotus kamuolius ir 3,4 naudingumo balo per 10 minučių. Atsižvelgiant į tai, kad „Virtus” bus tarp autsaiderių, jaunas žaidėjas turėtų gauti pakankamai žaidimo laiko. Tačiau ar jo žaidybiniai sugebėjimai pakaks, kad Eurolygoje parodytų žymiai solidesnius pasirodymus?
Tuo tarpu M.Fodzo Dada ASVEL komandoje iš karto patraukė dėmesį savo vasaros pasirodymais, susilaukęs didžiulio vyr. trenerio Tony Parkerio pasitikėjimo. Devynioliktametis įžaidėjas turi ambicijas ateityje patekti į NBA, todėl jam būtina demonstruoti aukštą lygį čia ir dabar. 190 centimetrų ūgio prancūzas į ASVEL atvyko po sezono Prancūzijos aukščiausioje lygoje, kurioje fiksavo 6,1 taško, 1,9 rezultatyvaus perdavimo ir 5,4 naudingumo balo rodiklius. Galbūt jis taps maloniausia sezono staigmena?
Tai yra praktiškai viskas, ką Eurolygoje galima išspausti ieškant „Kylančios žvaigždės” kandidatų. Jei tokia nenuostabia situacija kartosis ir kitais metais, o NCAA toliau trauks begalę talentų, Eurolygai teks rimtai pagalvoti, kokia ateitis laukia šio prestižinio apdovanojimo.
