Septintus metus iš eilės į šią prestižinę penkiasdešimtuko atranką grįžta Lietuvos krepšinio žvaigždės, kurias išrinko visų portalo žurnalistų balsavimas.
Vertinimo metodika buvo paprasta – už pirmą vietą individualiniame sąraše skiriama 50 taškų, už antrą 49, už trečią 48 ir taip toliau. Sujungus visų redaktorių vertinimus, tais atvejais, kai krepšininkai surinkdavo identišką taškų skaičių, aukštesnę poziciją užimadavo tas, kuris gavo didžiausią nurodytą vietą atskirame sąraše.
Balsavimo metu prioritetas buvo suteiktas krepšininkų pasiekimams per praėjusį sezoną, o tik antraeiliniu aspektu vertintos jų ankstesnės nuopelnai bei ateities potencialas.
Atrinktieji atleti pateikiami su nurodyta jų pozicija iš praėjusio reitingo, komanda, kurioje žaidė pastaraisiais metais, pasiekta statistika bei trumpa jų sezono apžvalga.
6–10 vietos>>>
11–15 vietos>>>
16–20 vietos>>>
21–25 vietos>>>
26–30 vietos>>>
31–35 vietos>>>
36–40 vietos>>>
41–45 vietos>>>
46–50 vietos>>>
5. (24) Kasparas Jakučionis (Majamio „Heat")
NBA statistika: 18 minučių per mačą, 6,2 taško vidutiniškai (42 proc. iš trijų), 2,6 atkovoto kamuolio, 2,6 rezultatyvaus perdavimo.
Praėjusią vasarą K.Jakučionis dar tik ruošėsi pirmajai dienai stipriausioje pasaulio lygoje ir figuravo penkiasdešimtuko viduryje. NBA stebėtojai nesuslėpė nerimastingumo – jaunam gynėjui trūko fizinio parengumo, universitete jis metė tik 32 procentais tritaškius, todėl grėsė adaptacijos sunkumai profesionalų lygoje, o pasiruošimo metu jį stabdė kirkšnies trauma. Nepaisant to, lietuviui pavyko užsitikrinti vietą rotacijoje.
Į NBA arenę žaidėjas žengė tik gruodžio pradžioje, trumpai pasirodęs prieš Los Andželo „Clippers", tačiau greitai įsigalėjo. Jau trečiame savo mače jis šovė 17 taškų Bostono „Celtics" komandai (5 iš 8 tritaškių). Vėliau prieš tą pačią komandą namie įmetė 12 taškų ir išdalino 8 rezultatyvius perdavimus, o vasario mėnesį iš eilės sužaidė du iškilusius pasirodymų – 22 taškai prieš Vašingtono „Wizards" (6 iš 6 tritaškių) ir 20 taškų prieš Jutos „Jazz" (6 iš 10 tritaškių).
Sezono pabaigoje Jakučionio laikas aikštėje buvo labai nenuoseklus, o išmetamųjų mačo prieš Šarlotės „Hornets" metu jis viso labo nebuvo įtrauktas į žaidėjų rotaciją, kai „Heat" pralaimėjo po pratęsimo. Birželio mėnesį jaunas gynėjas priėmė naują iššūkį ir debiutavo Lietuvos nacionalinėje komandoje, kur paliko labai gerą įspūdį žaidžiant prieš britų rinktinę (16 taškų, 7 atkovoti kamuoliai, 6 rezultatyvūs perdavimai, 21 naudingumo balas), tačiau nesisekė antrojo mačo pabaigoje prieš italus – šeši jaunutėlio turėti kamuoliai neleido pasiekti sėkmės (84:87).
Lieka daug neaiškumų, ar dvidešimtmetis gynėjas buvo optimaliai panaudojamas rinktinėje, tačiau jo perėjimas į suaugusiųjų krepšinį vyko sklandžiau nei tikėtasi. Jakučionis turi tvirtą kamuolio valdymą ir nuostabią aikštės suvokimą, o per sezoną už Atlanto jo tolimieji metai tapo itin patikimu ginklu. Nors „Heat" komandoje jis dažnai žaidė be kamuolio ir turėjo laukti savo šansų, rinktinėje įrodė, jog neprarado įžaidėjo įgūdžių ir gali juos demonstruoti aukščiausiame lygyje. Sugrįžęs po traumos Rokas Jokubaitis rinktinėje susidurs su rimtu konkurentu dėl pagrindinės pozicijos.
Tarpsezoniu K.Jakučioniui atsirado nauja proga parodyti savo potencialą – jis buvo sutrauktas į sandorį su Giannio Antetokounmpo ir persikėlė į Milvokio „Bucks" klubą. Sunku prognozuoti, kas laukia jaunajį žaidėją naujoje komandoje, kurioje trūksta nei jaunų nei motivuotų gynėjų, nors ir nesitikima didelių ambicijų artėjančiam sezonui. Žaidėjas, žinomas savo profesionaliu požiūriu į darbą, iki šiol sugebėdavo pritapti bet kurioje aplinkoje, todėl tiesiog rengiasi dar kartą visus nustebinti.
4. (15) Ąžuolas Tubelis (Kauno „Žalgiris")
Statistika LKL, kurią remia „Betsson": 20 minučių, 12,9 taško (31 proc. trit.), 4,7 atk. kam., 1,3 rez. perd., 16,3 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 23 minutės, 12,1 taško (41 proc. trit.), 4,5 atk. kam., 0,8 rez. perd., 12,7 naud. bal.
Praėjusį sezoną Ą.Tubelis taip tvirtai užsitvirtino savo pozicijas, kad lengva pamiršti, jog vos metai atgal jis tik pasiruošinėjo savo pirmajai Eurolygos dienai, o geriausių lietuvių sąraše, kaip paprastas „Žalgirio" įsigijimas, figūravo 15-ojoje vietoje, tarp Dovydo Giedraičio ir Manto Rubštavičiaus. Nuostabu, kokį progresą pavyko pasiekti.
Aukštojo ūgio žaidėjo pradžia Eurolygoje buvo sudėtinga – trečiajame ture Miunchene surinktos baudos leido žaisti tik 8 minutes, vėliau Belgrado salėje per 15 minučių atsidarė tik vienas taškas. Sunkumams prisidėjo ir „Žalgirio" sirgaliai, kurie kritikavo jo ankstesnius klaidus ir nepastebėdavo gerų žaidimo momentų. Penktajame ture prieš Milano komandą jis atliko 14 taškų pasirodymo, po to sekė trys nuoseklūs dviženkliniai rezultatai, o posūkio tašku tapo kelionė į Dubajų, kur Ą.Tubelis pažymėjosi 22 taškų indėliu.
24 metų puolėjas greitai tapo ryškiausiu „Žalgirio" lietuviu ir nuolat tobulinosi. Sudėtingoje ketvirtfinalio serijoje prieš Stambulo „Fenerbahče" jis pateikė nuostabų 17,2 taško vidurkį, dominavęs ir svarbiausiose vietinės lygos kovose. Karaliaus Mindaugė taurės pusfinaliuose prieš Klaipėdos „Neptūną" jis įmėtė 21 tašką (7/9 dvitaškių), finale prieš Vilniaus „Rytą" – 14 (7/7 dvitaškių). LKL pusfinalyje prieš Panevėžio „Lietkabelį" surinko 17,7 taško, finale prieš Utenos „Juventus" – 15,7.
Ą.Tubelis išsaugojo aukštaūgiams labai svarbų atletiškumą ir judumą, o savo žaidimo repertuarą papildė naujais elementais. Sezoną pradėjęs nedrąsiai, vėliau žymiai geriau užbaigdavo puolimus iš arčiau krepšio, perimetro atakose rado mėgstamus šūvius ir žymiai pagerino tritaškių tikslumą, įvaldė aukštaūgiams netipiškus judesius, o gynyboje visų pozicijų varžovus baugina galingais blokais, kurie dažnai sustabdo net ir greitą priešininko ataką.
Ą. Tubelis išsiskiria kaip ryškiausias šio penketuko žaidėjas ir rinktinėje pademonstavo aukštą lygį. Liepos mėnesio rungtynėse jis prieš britų rinktinę sumetė 21 tašką, o prieš italus pasiekė 25 taškus. Rugpjūčio mėnesį turkams pavyko jį šiek tiek sutramdyti, tačiau puolėjas greitai atsigavo ir prieš Bosniją bei Hercegoviną paskelbė apie save 23 taškų pasirodymu. „Žalgiriui" šio žaidėjo išlaikymas yra itin svarbus laimėjimas, nors sunku tikėtis, kad jis ilgam liks Kaune. Tubelis yra vienintelis iš šios penketo, kuris praėjusį sezoną NBA neaigė, tačiau turi visas savybes reikalingas tokiam žingsniui, todėl jo persikėlimas į prestižinę lygą atrodo tik laiko klausimas.
Matas Buzelis (Čikagos „Bulls")
Statistika NBA: 29 minutės, 16,3 taško (35 proc. trit.), 5,8 atk. kam., 2,1 rez. perd.
M. Buzelis, kuris pernai išsiveržė tarp reitingo lyderių, praėjusį sezoną žaidė išskirtinai gerai Čikagoje ir patvirtino, kad yra tos pagarbos vertas. Jis dar nepralenke ilgalaikių NBA veteranų Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio, tačiau žymiai suartėjo prie jų lygmens. Dvieši metų žaidėjui yra tik viena kryptis – aukštyn, o jis šiandien jau yra labai arti viršūnės.
Praėjusią vasarą M. Buzelis nedalyvavo rinktinėje Europos čempionate ir po pirmojo NBA sezono daugiausia dėmesio skyrė savo asmeniniam tobulėjimui. Atlanto krantų krepšinyje dažnai kalbama apie „antramečio sindromą", kai naujokai, solidžiai debiutavę, negali to kartoti, tačiau lietuvis šitai atsisakė ir jau pirmame sezono mače prieš būsimus konferencijos favoritų Detroito „Pistons" sumetė 21 tašką (7 iš 9 dvitaškių, 8 atkovoti kamuoliai). Tokie pasirodymai greitai tapo jo norma.
Spalio pabaigoje M. Buzelis Sakramento „Kings" prieš suvertė 27 taškus (4 iš 6 tritaškių), o 30 taškų ribą pirmą kartą peržengė vasario pabaigoje. Tada prieš Šarlotės „Hornets" jis surinkė 32 taškus (6 iš 11 tritaškių, 7 atkovoti kamuoliai). Tai nebuvo jo viršutinis riba – kovo pradžioje pratęsime su San Fransisko „Golden State Warriors" jis pasiekė asmeninį rekordą – 41 tašką (5 iš 15 tritaškių). Tikrumo jis neteko tik sezono pabaigoje, kai „Bulls" be vilčių į playoff'us pradėjo serijas pralaimėjimų ir bandė naujas schemas, o paskutiniuose mačuose tiesiog saugojo savo talentą.
Rinktinėje debiutas buvo ne pats sėkmingiausias – kontroliniuose mačuose jis parodė savo potencialą, tačiau oficialaus turnyro metu prieš britus surinko tik 12 taškų, o prieš italus žaidė vos 13 minučių ir pelno 6 taškus. M. Buzelis vėliau komentuodamas kritikavo savo panaudojimą rinktinėje, bet turėtų pripažinti, jog FIBA krepšinyje prisitaikė neidealiai. Užpildytesnė baudos aikštelė nesuteikia jam erdvės skraidyti, o laukimas ties linija neatitinka jo žaidimo filosofijos.
Matas Buzelis dar tik pradeda savo karjerą NBA lygoje – jam vos suėjo 21 metai, o pats svarbiausia dar tik priešais. Čikagos „Bulls" organizacija puikiai žino, kad lietuvis turi didžiulį potencialą, tačiau jo laukia rimti iššūkiai. Komandoje toliau dominuos Joshas Giddey su kamuoliu, bet puolimo linijoje konkurencija žymiai sustiprėjo – ketvirtasis draftės pasirinkimas Calebas Wilsonas norės įrodyti savo vertę, traumomis sudraskytą savo pirmąjį sezoną norės atlyginti 19-metis prancūzas Noa Essengue, o naujas treneris Tiago Splitteris atneš savo vizijas, prie kurių M.Buzeliui teks greitai adaptuotis.
Veteranas Jonas Valančiūnas, žaidžiantis Denverio „Nuggets", šią vasarą sulaukė 34-ųjų ir baigė savo NBA karjerą. Ketvirtus metus iš eilės jis užėmė antrąją vietą Lietuvos rinktinės reitinge. Nors jaunesnės kartos žaidėjai greitai gali jį aplenkti, šiuo metu kapitan Valančiūnas išlieka mūsų šalies krepšinio simbolis pasaulyje.
Europos čempionate uteniškis pateikė įspūdingą pasirodymą – rinko po 15,7 taško ir 6,7 atkovoto kamuolio per mačą, pasiekdamas 18,4 naudingumo balo vidurkį. Tai padėjo rinktinei patekti į ketvirtfinalį. Iš Europos jis grįžo į JAV su svarbia misija – tapti Nikola Jokičiaus atsargos variantu.
Tai buvo tik antras sezonas M.Valančiūno karjeroje, kai jis pradėdavo nuo suolo, tačiau šiame vaidmenyje jis jautėsi komfortabiliai. Pradžioje jis stabiliai žaidė po 13-15 minučių, rinkdamas 8-12 taškų. Saulio mėnesį tiek pats lietuvis, tiek jo komandos lyderis Jokičius patyrė traumų. Grįžęs pirmas, Valančiūnas sužaidė keletą ryškesnių mačų – prieš Vašingtoną įmėtė 16 taškų ir atkovojo 9 kamuolius, o Detroitui priešinosi su 16 taškų ir 16 atkovotų kamuolių rezultatu.
Sezono pabaigoje jo forma buvo dar įspūdingesnė – Oklahomos komandai jis pademonstravo 23 taškus ir 17 atkovotus kamuolius. Tačiau playoff'uose jo minutės sumažėjo iki 6,3, o statistika nupuolė iki 2,8 taško ir 2,3 atkovoto kamuolio per mačą.
Nors jo skaičiai ir neatrodo išskirtiniai, jie buvo skaičiuojami titulą siekiančioje komandoje, o M.Buzelis geresnę statistiką rinkdavo silpnesnėse komandose. Todėl jų hierarchija nepasikeitė – tai patvirtino ir liepos turnyras, kuriame Valančiūnas surinkė 14,5 taško ir 8,5 atkovoto kamuolio vidurkį. Praėjusį sezoną jis rečiau šaudė iš tolo, bet lieka nepralaimėtas baudos aikštelės valdovas, patikimai baigiantis atakas ir kovojantis su bet kokio ūgio priešininkais.
Tarpsezonį Valančiūnas grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie „Žalgirio", po 15 metų pertraukos sugrįždamas į Eurolygą. Žaidėjo, kuris NBA arenose sužaidė tūkstantį mačų, sugrįžimas į Europą – tai visada reikšmingas įvykis. Jis iš karto atsidūrė MVP kandidatų sąraše dėl savo aukštos, nors ir nenuoseklios produkcijos. Tokios klasės vietinio žaidėjo atvykimas žymiai pakeliui „Žalgirio" ambicijas – praėjusį sezoną netikėtai patekusi į playoff'us komanda dabar gali rimtai siekti aukštesnių tikslų.
Lietuvio žaidėjo produktyvumas šiame sezone pasižymėjo šiais rodikliais: vidutiniškai 30 minučių aikštėje, 15,8 taško per mačą (su 19 procentų trišakių tikslumu), 11,4 atkovoto kamuolio bei 4,1 rezultatyvaus perdavimo per rungtynę.
Ketvirtą kartą iš eilės D.Sabonis pripažintas stipriausia Lietuvos krepšinio jėga. Tačiau šiame sezone jis gynė savo poziciją itin sudėtingomis aplinkybėmis – retai žaidęs rinktinės barvotyje, jis pamažu prarado populiarumą tėvynėje. Be to, „Kings" komandoje jis atsidūrė su nepalankia žaidėjų sudėtimi, o strateginiu vadovu paskirtas nepatyręs Doug Christie. Sąmatalas buvo sutrukdytas ir sveikatos problemomis, tačiau per 19 sulaistų rungtynių jis spėjo parodyti savo tikrąjį potencialą.
Sezoną aukštaūgis pradėjo įspūdingai – septynios iš eilės rungtynės su dvigubais dubliais. Prieš Milvokio komandą jis pelnė 24 taškus ir atkovojo 13 kamuolių, suteikdamas pergalę savo klubui. Minesotos aikštėje lietuvis įmušė 34 taškus ir atkovojo 11 kamuolių, tačiau netrukus pirmą kartą buvo privertas pasitraukti iš žaidimo – menisko sužalojimas nuvertė jį į šaligatvį dviems mėnesiams.
Grįžęs į aikštę sausio viduryje, D.Sabonis nedvejodamas parodė savo grįžimo formą. Klivlande jis surinkė 24 taškus, atkovojo 16 kamuolių ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Vasario pradžioje prieš Memfio „Grizzlies" jis vėl sugebėjo surinkti 24 taškus ir 15 atkovotų kamuolių, tačiau tai pasirodė esąs paskutinis jo žaidimas tame sezone – sveikatos problemos nepraėjusios, jis nusprendė daryti operaciją kairiajam meniskui. Šis sprendimas baigė jo sezoną ir atėmė galimybę vasarą sugrįžti į nacionalinę rinktinę.
Nors bendri statistiniai rodikliai sumažėjo, tai neturėtų būti laikoma žaidimo kokybės kritimu. D.Sabonis neprarado savo dominuojančios pozicijos baudos aikštelėje, o tai papildė geru žaidimo skaitymu ir efektyviais gynybiniais judesiais. Jį ribojo nuolatinis skausmas ir neproporcinga komandos sudėtis – šalia jį žaidė nenoriai dalintis kamuoliu Zachas LaVine'as ir iš toli atakuoti vengiąs DeMaras DeRozanas. Todėl nenuostabu, kad Sakramento klubas sezoną baigė su tik 22 pergalėmis ir 60 pralaimėjimų.
Ateinantis sezonas žadasi dar iššūkingiau – D.DeRozano sutartis buvo nutraukta, tačiau žaidėjo poziciją Sakramente turės dalintis jaunas 19-metis debiutantas Dariusas Acuffas ir NBA grįžti besiryžtantis Benas Simmonsas. Dar daugiau, tuo metu, kai D.Sabonis buvo iš žaidimo, jo atsargas prancūzas Maxime'as Raynaud sugebėjo sukaupti solidžias minutes ir patirtį. Iš vis dažniau girdimi gandai apie lietuvio galimą mainų scenariju, o tokia perspektyva atrodo patraukli – keletas NBA klubų turėtų daugiau kompetencijos jo talentu pasinaudoti.
