Vilniaus „Rytas" šiandien išvyksta į Kiniją, kur jį laukia dalyvavimas FIBA Tarpkontinentinėje taurėje.
Prieš prasidedant šiam prestižiniam turnyrui, verta pasigilinti į jo esmę – sužinoti, kokia yra šio turnyro istorija, kokią reikšmę jis turi pasauliniam krepšiniui ir kokie konkretūs iššūkiai šiais metais stovi prieš sostinės komandą.
Kas yra Tarpkontinentinė taurė?
Šis turnyras turi jau ilgą tradiciją – jis buvo sukurtas 1965 metais. Turnyro sumanytojų tikslas buvo elementarus: sutraukti galingiausias skirtingų pasaulio kontinentų komandas ir objektyviai nustatyti, kurie iš jų yra stipriausi.
Pirmosios FIBA eksperimentinės rungtynės 1965 metais buvo surengtos tarp dviejų ekipų – Madrido „Real" ir San Paulo „Corinthians". San Paulo stadione šio mačo liudininkai buvo apie 10 tūkst. žiūrovų, o pergalę su rezultatu 118:109 išsikovojo brazilai. Šis įvykis parodė FIBA vadovams, kad publika labai susidomėjo dvikova tarp skirtingų žemynų čempionų. Jau kitais metais turnyras buvo išplėstas – jame pradėjo dalyvauti keturios komandos.
Reikšminga pažymėti, kad tuo laikotarpiu krepšinis dar nebuvo tokia globali sporto šaka, todėl skirtingų kontinentų klubų susitikimai buvo nepaprastai egzotiški ir patrauklūs krepšinio pasauliui.
1966 metais Tarpkontinentinė taurė sutapo su Raimundo Saportos arenos atidarymu Madride. Būtent R. Saporta yra pripažintas vienu svarbiausių šio turnyro kūrėjų. Toje šventėje dalyvavo praėjusių metų čempionai, taip pat Varezės „Ignis" iš Italijos ir Čikagos „Jamaco Saints". Pernykščiai nugalėtojai nesugebėjo nukeliauti toliau nei pusfinalį, o italų komanda triumfavo pirmoje tikroje Tarpkontinentinės taurės istorijoje.
Turnyro evoliucija ir skirtingi formatai
Per dešimtmečius egzistavimo Tarpkontinentinė taurė patyrė nemažai transformacijų ir eksperimentavo su įvairiais varžybų formatais.
Pavyzdžiui, 1967 metais jau dalyvavo penkios komandos, iš kurių trys buvo iš Europos, o rungtynės vyko keliuose Italijos miestuose. Penkių komandų schemą bandė ir 1969–1970 metais, tik pastaraisiais metais komandos negrojo atskiras eliminacines kovas, o žaidė vienos rungtynės su kiekviena priešininke.
1972 metais turnyro formatas buvo radikaliai kitoks – čia dalyvavo ne klubai, o nacionalinės rinktinės iš Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Brazilijos ir NABL. Po sunkios kovos nugalėjo amerikietiškoji komanda.
Vėliau Tarpkontinentinė taurė toliau augo, vieną laiką ji net buvo pavadinta Williamo Joneso vardu. Nuo 1974 iki 1977 metų dalyvavo šeši klubai – pirmaisiais metais buvo pakviesti dvi Meksikos komandos, o vėliau – ir Afrikos klubai.
Sistemos, kurioje visos komandos žaisdavo viena su kita, laikytas iki 1981 metų.
1985 metais Tarpkontinentinė taurė pasiekė savo didžiausią apimtį – dalyvavo dešimt klubų. Katalonijoje susirinko keturios Eurolygos komandos (Zagrebo „Cibona", Barselonos „Barcelona", Romos „Virtus", Limožo CSP), Pietų Ameriką reprezentavo San Paulo „Monte Libano" ir Buenos Airių „San Andres", Šiaurę Ameriką – Gvantanamo CB ir NCAA universitetinė rinktinė „Golden Eagles". Atstovai buvo iš Mozambiko ir Filipinų. Savaitę trukusią taurę laimėjo katalonai.
Tarpkontinentinė taurė savo veiklą nutraukė 1987 metais ir liko neaktyvi beveik dešimtmetį. Trumpai sugrįžusi 1996-aisiais, kai Atėnų „Panathinaikos" nugalėjo varžovą 2:1 serijoje, turnyras vėl užmirštas iki 2013 metų. Tada kompeticiją atgaivino itin prestižinė kova tarp Eurolygos čempionato nugalėtojo Pirėjo „Olympiacos" ir FIBA Amerikos čempionato laimėtojo San Paulo „Pinheiros", kurioje brazilijų klubas triumfavo savo žemėje.
Ilgą laiką dėl trofėjaus varžėsi tik dvi geriausiųjų komandų, tačiau 2019 metais turnyras išsiplėtė – dalyvių skaičius padidėjo iki keturių. Nuo 2023-ųjų metų taurėje žaidžia šeši klubai, ir toks formatas išlieka iki šiol. Europinės Čempionų lygos nugalėtojai, tarp jų ir šiandieninis vilnietis „Rytas", dalyvauja nuo 2017 metų.
Grįžtant į 1986 metus, būtina prisiminti, kad Kauno „Žalgiris" buvo vienintelis Lietuvos klubas, pažymėjęs savo vardą šios taurės istorijoje. Turnyre dalyvavo aštuonios komandos – keturios iš Pietų Amerikos, dvi iš Šiaurės ir dvi iš Europos. Žalgiriečiai grupės etape patyrė tik vieną nesėkmę prieš argentiniečius, o pusfinalyje žiauriai sutriuškino kroatų „Cibona" (104:77 rezultatu). Finale, vadovaujant žymiam Arvydui Saboniui, kauno komanda 84:78 nugalėjo Buenos Airių „Ferro Carril".
Toje istorinėje komandoje žaidė Valdemaras Chomičius, Algirdas Brazys, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Arūnas Visockas, Gintaras Krapikas, Robertas Ragauskas, Vytautas Maleras, Mindaugas Lekarauskas, Virginijus Jankauskas, Arvydas Sabonis ir Raimundas Čivilis. Šią legendinę ekipą treniravo Vladas Garastas. Metais vėliau žalgiriečiai grįžo į turnyro arenę, tačiau šį kartą sėkmė jų nepalankė.
Madrido „Real" yra neginčijamas Tarpkontinentinės taurės aristokratas – ispanai trofėjų laimėjo penkis kartus (1976–1978, 1981 ir 2015 metais). Po tris titulus atidavė Varezės „Openjobmetis", Akrono „Wingfoots" (1967–1969) bei Tenerifės „La Laguna" (2017, 2020, 2023). Po du trofeju turėjo Kanto „Pallacanestro" (1975, 1982), Rio de Žaneiro „Flamengo" (2014, 2022) ir Malagos „Unicaja" (2024–2025).
Pagal šalis čempionu statistika aiški – Ispanija dominuoja su 12 titulų, Italija atidavė septynis, Brazilija ir JAV po keturis, Graikija tris. Vieną kartą triumfavo Argentinos, Izraelio, Venesuelos ir Lietuvos klubai.
Šiame sezone FIBA Tarpkontinentinėje taurėje varžysis šešios komandos, padalytos į dvi grupes. A grupėje susirinko Čempionų lygos nugalėtoja vilniečių „Rytas", Kinijos lygos čempionai Šanchajaus „Sharks" ir Ruandos čempionatą laimėjęs Kigalio „Tigers" klubas. B grupėje žaidžia Amerikos Čempionų lygos laimėtojai Buenos Airių „Boca Juniors", turnyro šeimininkai Pekino „Royal Fighters" ir G lygos rinktinė.
„Rytas" savo varžybas pradės rugsėjo 22-ąją, kai susidurs su ruandieciu klubu, o kitą dieną laukia duel su kinais. Pusfinalinės kovos numatytos rugsėjo 26-ąją, o finalo mūšis vyks rugsėjo 27-ąją. Vilniaus komandos lyderis Artūras Jomantas viešai deklaravo, kad „Ryto" tikslas – šios prestižinės taurės trofėjų parsivežti į Lietuvą.
Dabar – trumpai apie „Ryto" oponentus pirmajame turnyro etape. Jei pavyks žengti tolyn, pristatysime ir būsimus.
„Tigers" komanda – ganėtinai šviežia, įkurta tik 2019 m. Iki šiol užėjus į komandos aprašymą, beje, galima rasti frazę „pusiau profesionalus klubas", kas turbūt pasako nemažai apie ekipos lygį.
Pirmą savo trofėjų Kigalio ekipa iškovojo Ruandos pirmenybėse 2025 m., o praeitą sezoną debiutavo Afrikos čempionate ir jį laimėjo. Tiesa, Afrikos lygos (BAL) turnyras vyksta kitaip nei mums įprasti tarptautiniai Europos turnyrai. Jis vyksta nuo kovo 27 iki gegužės 31 dienos, o dėl titulo kaunasi 12 klubų.
„Tigers" praeitą sezoną grupėje įveikė 4 komandas iš 5, atkrintamosiose turėjo visas įtemptas kovas, kol finale 90:88 palaužė Luandos „Petro" iš Angolos.
Trenerio Henry Mwinukos sudėtyje – vienas geriausių Ruandos krepšininkų Ntore Habimana. Universalus gynėjas 2025 metų FIBA „AfroBasket" čempionate vidutiniškai pelnė 13,3 taško, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir atkovojo 5,3 kamuolio. Jis net keturis kartus tapo Ruandos lygos čempionu.
Komandą taip pat papildė dar du svarbūs vietiniai žaidėjai. Alexas Mpoyo 2025 metų FIBA „AfroBasket" atrankoje demonstravo solidų žaidimą – per rungtynes vidutiniškai rinko po 16,7 taško ir atkovojo 5,7 kamuolio. Tuo tarpu Dieudonne Ndizeye solidžiai žaidžia ir po 13 taškų meta 2027 metų pasaulio čempionato Afrikos atrankoje.
Į komandą sugrįžta ir 2026 metų Afrikos lygos sezono MVP Craigas Randallas. Praėjusį sezoną amerikietis Afrikoje buvo sunkiai sustabdomas – vidutiniškai rinko net po 36,1 taško per rungtynes, o balandį surengė karjeros rungtynes ir pelnė 54 taškus.
Dar vienas komandos lyderis – Teafale Lenardas. Praėjusį sezoną „Tigers" gretose jis vidutiniškai pelnė 19,2 taško, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 2,8 rezultatyvaus perdavimo.
Priekinę liniją sustiprino ir tarptautinės patirties turintis Johnny Hamiltonas. 213 cm ūgio krepšininkas per savo karjerą net tris sezonus vidutiniškai blokavo daugiau nei po du varžovų metimus per rungtynes.
Komandos sudėtyje taip pat bus Tyleris Bey'us, turintis nemažai tarptautinės patirties. 2022–2023 m. ir 2024–2025 m. sezonais jis sėkmingai rungtyniavo Izraelio lygoje, kur atstovavo Nes Zionos „Ironi" ir Haifos „Hapoel" klubams.
Priekinėje linijoje jam talkins Jonathanas Galloway'us. Aukštaūgis per savo karjerą rungtyniavo įvairiose pasaulio šalyse – Danijoje, Kroatijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Suomijoje, Čekijoje, Kipre, Kosove ir Venesueloje. Dabar jo karjeros kelias nuvedė į Ruandą.
Varžovai iš Kinijos
Jei lietuvių sirgalių reikėtų pasiteirauti, kokias Kinijos komandas yra girdėję, neabejoju, kad didžioji jų dalis minėtų Šanchajaus „Sharks".
Legendinė komanda, kurioje žaidė Yao Mingas, prieš išvykdamas į NBA, dukart istorijoje tapusi šalies čempione. Mums puikiai pažįstama dėl to, kad čia žaidęs 2019–2020 m. sezone yra ir Donatas Motiejūnas.
"Sharks" laukė dviejų su puse dešimtmečio, kol vėl pavyko triumfuoti Kinijos krepšinio lygoje. Praėjusiame sezone komanda rodė nepaprastą dominavimą – namų aikštėje nepatirti nė vieno pralaimėjimo per 21 susitikimą, be to, išrikiavus 23 pergalių seriją. Atkrintamosiose varžybose "Sharks" įrodė savo pranašumą ir finale su rezultatu 4:1 nugalėjo Džedziango "Lions".
Komandai vadovauja treneris Wei Lu, kurio nuopelnu buvo iškovoti Kinijos čempionato titulai. FIBA Tarpkontinentinėje taurėje jis turės pasikliauti savo vedamaisiais žaidėjais. Brandonas Goodwinas, 30 metų amžiaus, jau trečiąjį sezoną žaidžia Kinijoje ir antrąjį "Sharks" gretose. Jo praėjusio sezono rodikliai – 15,9 taško ir 7,1 rezultatyvaus perdavimo per žaidimą – paaiškina, kodėl amerikietis išlieka vienas iš komandos lyderių. Finale jis pasižymėjo dar labiau – per penkias serijos rungtynes tris kartus atliko "double-double", seriją baigdamas su 29,2 taško ir 9 rezultatyvių perdavimų vidurkiu.
Dėmesio nusipelno ir kitas gynėjas Hongquanas Li, kurio snaiperio polėpis buvo aiškus finale – jis pataikė 14 iš 24 tritaškių bandymų.
Priekinėje pozicijoje "Sharks" remiasi Kinijos rinktinės žaidėjais Zhelinu Wangu ir Zhenlinu Zhangu. 32 metų Zh.Wangas – 213 centimetrų ūgio krepšininkas su olimpiniu ir pasaulio čempionato patyrimu. Savo žemiausiame taške – lemiamose penktosiose finalo rungtynėse – jis pelnė 29 taškus, atkovojo 14 kamuolių ir padėjo komandai užsitikrinti čempionės trofėjų. 27 metų Zh.Zhangas nuolat dalyvauja Kinijos rinktinės atrankinėse varžybose į FIBA 2027 metų pasaulio čempionatą.
Neminėtina ir Tianrongas Li, klubo legenda, pradedanti šeštą sezoną "Sharks" gretose iš eilės. Per paskutinius penkis sezonus keturis kartus jis vidutiniškai surinkdavo po 10,8 taško, įskaitant ir pastarąjį. Praėjusio sezono metu Li rinko po 11,8 taško, o iš trijų taškų linijos metė nepaprastai tiksliai – 58,7 procento taiklumu, vidutiniškai bandydamas keturis kartus per susitikimą.
