Ralio maratonų rezultatus formuoja ne vien techniniai parametrai ar mechanikų meistriškumas – lemiamą vaidmenį atlieka žmogiškasis faktorius ir sprendimai, priimami per sekundės dalį. „Gurtam Toyota Gazoo Racing Baltics” atstovo Benedikto Vanago patyrę partneriai – estas Kuldaras Sikkas ir lenkas Sebastianas Rozwadowskis – atvėrė užkulisius apie tai, kas iš tikrųjų diktuoja sąlygas trasoje.
S. Rozwadowskis, kartu su B. Vanagu įveikęs net keturis Dakaro ralius, prisipažįsta, kad bendradarbiavimas ekipaže visiškai pakeitė jo požiūrį į autosportą ir sugriovė įsivaizduojamą chaoso stereotipą. „Pirmiausia – atsidūrus viename automobilyje su Benediktu, pakyli į visiškai kitą profesionalumo lygmenį. Ralio pasaulyje tai tikrai reta, – atvirai kalba S. Rozwadowskis. – Per daugiau nei du dešimtmečius šturmano pozicijoje teko bendradarbiauti su daugybe pilotų, todėl žinau, ką sakau. Tai buvo didžiulė garbė ir neįkainojama patirtis – išmokau, kaip turi veikti tikra profesionali komanda”.
Tačiau aukštas profesionalumo standartas reiškia ir didžiulius reikalavimus pačiam navigatoriui. Dirbti su B. Vanagu – milžiniška atsakomybė. Sebastiano teigimu, būtina išlaikyti absoliučią koncentraciją, numatyti situacijas kelis žingsnius į priekį ir visada būti pasiruošusiam laiku sulaikyti pilotą.
Panašiai mąsto ir K. Sikkas, pabrėždamas, kad idealiausia atmosfera ekipaže susiklosto tada, kai abu partneriai kruopščiai atlieka pasiruošimo darbus. „Kai viskas klostosi puikiai – o automobilyje tai pajunti iš karto – aplinka tampa labai produktyvi. Aiškiai suvoki, kas vyksta, situacija pilnai valdoma. Sunkiausia, kai pradedi jausti, jog kontrolė slysta: navigatorius kažkur pasimeta arba vairuotojas ima per daug rizikuoti. Tačiau net tokiais momentais sugebame išspręsti problemą be emocinių protrūkių”.
Greičio ruožai ralio reiduose tęsiasi ištisas valandas, tad išsaugoti ramybę – tikras išbandymas. K. Sikkas lenktynes prilygina kino filmams, kuriuose dėl pagrindinio herojaus titulo nuolat varžosi ne ekipažo nariai, o du priešingi pradai – adrenalinas ir disciplina. „Kiekvienas Dakaro etapas toks ilgas, kad galėtų tapti atskiru filmu. Pradžia primena įžangą, kurioje dominuoja adrenalinas – tiesiog labai nori pasirodyti kuo geriau. Tačiau praėjus pusvalandžiui, į kovą įsijungia disciplina. Pradedi suvokti, kad lenktynės greitai nesibaigs, priekyje dar labai toli. Žinoma, būta etapų, kur adrenalino būdavo daugiau nei disciplinos, ir priešingai – viskas priklauso nuo konkrečios dienos”.
Dakaro veteranas B. Vanagas pripažįsta, kad žodžiais nusakyti ekipažo viduje vykstančius procesus itin sudėtinga – tai ilgas, didžiulės atsakomybės ir maksimalios koncentracijos reikalaujantis laikotarpis. Sportininko nuomone, tikrąjį šio patyrimo pojūtį žiūrovams galbūt sugebėtų perteikti tik talentingas kino kūrėjas. „Atvirai kalbant, manau, kad vairuotojo vaidmuo ralio maratonuose yra pervertinamas. Jei reikėtų skaičiuoti indėlį, navigatoriui skirčiau daugiau nei pusę nuopelnų. Navigatorius – išskirtinė asmenybė, tai ne tik kelrodis. Jis kartu yra ekipažo psichologas, dirigentas, formuojantis emocinį klimatą, ir komandos autoritetas
