Klaipėdos rajono krepšininkai šiuo metu išgyvena puikų laikotarpį „Betsson" remiamoje Lietuvos krepšinio lygoje. Į elitinį divizioną šį sezoną įžengusi ekipa kol kas nepatyrė nė vieno pralaimėjimo: pirmiausia įveikė „Jonavą Hipocredit", vėliau parklupdė sostinės „Rytą", o praėjusią savaitę triumfavo prieš Panevėžio „Lietkabelį".
Šios sėkmingos kovos leido vakarų Lietuvos atstovams (7/9) priartėti prie ketvirtosios-šeštosios pozicijos – nuo jos skiria vos viena pergalė. Vis dėlto strategas Tomas Rinkevičius situaciją vertina santūriai ir vengia euforijos.
„Tai milžiniškas triūsas. Nesu iš tų specialistų, kurie po kelių laimėjimų pradeda kalbėti pernelyg drąsiai. Stengiuosi išlikti nuolankus, gerbti kiekvieną priešininką ir nežvelgti per toli į priekį", – mintimis dalijosi gargždiškių vyriausiasis treneris.
Pokalbio metu jis atskleidė, kokią transformaciją patyrė naujai suformuota komanda nuo vasaros mėnesių, su kokiais sunkumais teko susidurti ir kaip pavyko adaptuotis prie krepšininkų išvykimų.
„Jeigu kalbėtume apie mano, kaip stratego, poziciją – nenorėjau Džiugo išvykimo, tikėjausi, kad jis liks su mumis. Taip pat norėjau išlaikyti Beną ir Joshą. Tai mano asmeniniai lūkesčiai, tačiau realybė kartais diktuoja kitokius scenarijus", – atviravo specialistas.
Artimiausiame mače gargždiškių laukia tiesioginis varžovas – „Šiauliai" (8/8).
Susitikimas Šiauliuose vyks sekmadienį, pradžia – 19.10 val.
– Treneri, pastarąjį laikotarpį jūsų auklėtiniai demonstruoja puikią formą – trys triumfai iš eilės. Ar pajutote emocinį ir sportinį pakilimą?
– Neabejotinai. Naujametinis periodas mums susiklostė labai palankiai, tikrai matome, kad judame teisinga kryptimi. Jaučiasi visas parengiamojo etapo darbas, puiki atmosfera tarp trenerių štabo, krepšininkų, klubo vadovų – tai sveikas kolektyvas. Net kai sezono pradžioje pergalių buvo mažiau, pozityvią dinamiką ir gerą nuotaiką vis tiek jautėme. Harmoninga atmosfera prisidėjo prie organizacijos stiprėjimo ir gerėjančių rezultatų.
– Ši ekipa buvo suformuota visiškai iš naujo: pradedant administracija, baigiant žaidėjais. Ar sezono starte tas naujumas buvo ryškiai juntamas?
– Be jokios abejonės, aš tai pajutau pirmasis. Išgyvenau vieną sudėtingiausių vasarų per visą karjerą, dalyvavau absoliučiai visuose procesuose: nuo krepšininkų atrankos iki medicinos komandos formavimo. Kūrėme struktūrą nuo pat pamatų. Malonu konstatuoti, kad visos sumanytos idėjos ir pradinis triūsas davė apčiuopiamų vaisių. Esame teisingame kelyje ne vien rezultatų prasme, bet ir sirgalių bendruomenės, sporto salės, aplinkos požiūriu. Džiugu, kad visa tai pasiekėme per tokį trumpą periodą.
– Kas jums, kaip strategui, iki šiol buvo didžiausias išbandymas?
– Atvirai pasakysiu – vasarą susidūrėme su situacija, kai turėjome kandidatų sąrašą, tačiau prioritetiniai variantai nežiūrėjo mūsų klubo link. Nepalengvino reikalų faktas, kad prieš kelerius metus šio miesto komanda patyrė finansinį krachą. Norime to ar ne, ta reputacija tebelydi. Įtikinti krepšininkus, ypač pirmuosius pasirašančius, kad jie rizikuotų ateiti ir patikėtų projektu, buvo nelengva užduotis. Daug potencialių žaidėjų, su kuriais buvome arti susitarimo, galiausiai pasirinkdavo kitas šalies ekipas. Konkurencinėje aplinkoje tai buvo tikras iššūkis. Tačiau kantriai dirbome ir galiausiai sukūrėme kažką vertingo.
„Gargždų" ekipos tapatybės formavimas aikštėje vyko su nemenka laisve. Turėjau galimybę pats komplektuoti sudėtį ir diegti savo krepšinio filosofiją, žinoma, atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius. Nuo pat pradžių pats rinkau žaidėjus.
Procesas nebuvo paprastas, kaip jau minėjau kalbėdamas apie mūsų aplinkybes – ne visi krepšininkai iš karto sutiko pasirašyti kontraktus. Vis dėlto galime džiaugtis, kad beveik neklydom rinkdamiesi. Suprantama, būtų naivu manyti, jog visi sprendimai bus sėkmingi, kai į komandą atveži dvylika naujų veidų. Sporte būtina ir fortūna – kad žaidėjai atskleistų savo potencialą, rastų bendrą kalbą tarpusavyje ir generuotų kolektyvinį rezultatą, kartu spindėdami individualiai. Šiuo atžvilgiu likimas mums buvo palankus.
Komandą paliko keli itin svarbūs krepšininkai: Joshua Haginsas, Benas Griciūnas, o anksčiau – Džiugas Slavinskas. Kiekvienas šių praradimų buvo juntamas. Reikia suvokti, kad šie žaidėjai iškeliavo ne dėl prasto žaidimo. Kartu su asistentais analizavome ir padarėme išvadą – išvyko būtent tie, kurie komandai davė daugiausiai naudos. Nedaug ekipų patiria situaciją, kai sezono eigoje netenka trijų stipriausių savo krepšininkų. Man kaip treneriui tai buvo skausminga, nes teko operatyviai reaguoti ir koreguoti planus.
Kiekvienas praradimas – tarsi smūgis: kuri strategiją, o paskui netenki žmogaus, aplink kurį viską konstravai. Taip nutiko su Džiugu, su Benu, kuris prieš išvykdamas demonstravo turbūt geriausią savo karjeros formą. Analogiška situacija ir su Joshu – po puikių rungtynių sulaukė kvietimo kitur. Persitvarkyti sezono viduryje nepaprastai sudėtinga: rinka ištuštėjusi, tenka įdėti daugybę papildomo darbo, vėl reikalingas palankus atsitiktinumas. Džiugu, kad turime kolektyvą, pajėgų kovoti dėl pergalių.
Žvelgiant atgal ir stebint Dž. Slavinsko pasirodymą Jonavoje, kyla klausimas dėl sprendimo iškart nesutarti dėl kontrakto iki sezono pabaigos. Egzistuoja procesų, kurių pats negali valdyti. Ne viskas priklausė nuo mūsų. Jei klaustumėte mano kaip trenerio nuomonės – nenorėjau Džiugo išvykimo, norėjau matyti jį mūsų gretose. Lygiai taip pat nenorėjau prarasti Beno ar Josho. Tai mano troškimai, tačiau jie ne visada sutampa su realybe.
Dėl dabartinės sudėties ir galimų pokyčių iki LKL, kurią remia „Betsson", sezono pabaigos – pradedant sezoną niekada negali tvirtinti, kad būtent su šia sudėtimi jį ir užbaigsi. Krepšinis nuolat kinta, niekas nėra garantuotas – pasitaiko traumų, žaidėjų ar klubo sprendimų. Tai nenutrūkstamas procesas. Šiandien tiksliai pasakyti, kaip bus, negaliu. Manau, to negali nė vienas klubas. Po Brandono išvykimo stebime rinką, nes treniruočių procesas neatitinka mano lūkesčių – trūksta žmonių. Tad ieškome, nors rinka mums nėra labai palanki.
Paulius Petrilevičius patyrė traumą sezono pradžioje, ir jo įsibėgėjimui prireikė laiko. Dabar kyla klausimas, ar aukštaūgis jau pasiekė savo optimalų lygį.
– Paulių pažįstu itin gerai: pastaruosius dvejus metus jis buvo mano oponentas Rumunijos lygoje. Būtent aš labiausiai siekiau jį pritraukti į savo gretas. Parengiamajame etape jis demonstravo aukšto lygio žaidimą ir buvo pasiekęs puikią sportinę formą, tačiau paskutinėse kontrolinėse rungtynėse patyrė nemažą traumą. Jam teko atsistatyti. Jis itin darbštus, nors ir nebėra jauniausias, bet kiekvienose pratybose ir mačuose rodo aukštą motyvaciją. Paulius pamažu grįžta į optimalią formą ir pastarųjų susitikimų metu parodė tikrai solidų krepšinį.
– Kalbant apie vietinius žaidėjus, Karolis Giedraitis per savo karjerą stipriausioje šalies lygoje kol kas taip ir neturėjo išskirtinai ryškaus sezono. Jūsų nuomone, ko jam stinga, kad galėtų labiau išsiskleisti?
– Karolis pasižymi puikiu charakteriu, jis lengvai treniruojamas ir disciplinuotas, neturiu su juo jokių rūpesčių. Net ir su ribotomis minutėmis jis sugeba prisidėti prie komandos rezultato. Reikia suvokti, kad ne kiekvienas pajėgus prisitaikyti prie tokio vaidmens – tai vienas sudėtingesnių uždavinių. Karoliui neturiu priekaištų, jis savo funkciją atlieka tinkamai. Žinoma, ne viskas tobula nei jam, nei man, tačiau jis išlieka pozityvus, stropus ir yra reikšminga ekipos grandis, o kai kuriose pergalėse – net lemiama.
– Kiek jums kaip strategui malonu turėti tokį patyrusį veteraną kaip Deividas Gailius, kuris išsiskiria ne tik persirengimo kambaryje, bet ir ant parketo?
– Su Deiviu situacija ypatinga. Puikiai jį pažįstu, dirbome kartu „Neptūne", tai ne kelių mėnesių pažintis. Tikėjau juo nuo pat pradžių. Buvau pirmasis organizacijoje, kuris juo pasitikėjo ir troško jį čia matyti. Buvau numatęs jam misiją ne vien aikštėje, bet ir kapitono pareigose. Jis puikiai susitvarko, padeda man tiek ant parketo, tiek rūbinėje. Jo biografija įspūdingiausia iš visų turimų žaidėjų – nuo nacionalinės rinktinės iki Eurolygos.
– Šio sezono turnyro lentelė itin įtempta: nuo ketvirtos iki septintos pozicijos skiria vos viena pergalė, o jūs turite realių galimybių pakilti dar aukščiau. Ar matote pagrindo optimizmui?
– Praėjo tik du ratai, laikyti save saugiais ar daryti skaičiavimus dar per anksti. Žingsniuojame nuo treniruotės prie treniruotės, nuo mačo prie mačo. Ruošiamės kiekvienam priešininkui individualiai. Kai pavyksta laimėti, džiaugiamės kiekviena pergale – nesvarbu, ar įveikiame aukščiau, ar žemiau rikiuojamą ekipą. Mums tai rimtas darbas. Nesu treneris, kuris po vienos ar kitos sėkmės pradėtų garsiai ir neapgalvotai kalbėti. Noriu išlikti nuolankus, gerbti kiekvieną varžovą ir nežiūrėti per toli į priekį.
– Apskritai kalbant, kai kova turnyro lentelėje tokia arši, ar jaučiate, kad tai puiki proga mažesniems klubams pateikti netikėtumų?
Šiųmetė LKL intriguoja neįtikėtinai. Jeigu prieš keturis mėnesius būtumėte paprašę krepšinio bendruomenės prognozuoti dabartinę turnyro lentelę, vargu ar kas nors būtų atspėjęs tiksliai. Būtent tai ir daro čempionatą tokį patrauklų. Lietuvos krepšinio lyga šiandien yra kokybiškas produktas – profesionalios organizacijos, ištikimi sirgaliai, o nuo to laimi visas šalies krepšinis. Čia galimi bet kokie scenarijai. Todėl ir mes žiūrime į viską santūriai. Siekiame kuo aukštesnių pozicijų, dirbame kasdien, norime būti konkurencingi kiekvienose rungtynėse ir demonstruoti geriausią savo lygį – visa kita seks natūraliai.
Sekmadienį laukia susitikimas su „Šiauliais", kuriuos šiame sezone jau pavyko įveikti. Kaip tęsti sėkmingą seriją ir vėl pranokti šiauliečius?
„Šiauliai" – tai auganti organizacija su giliais istoriniais pamatais, tiesiog patyrusi ir pakilimų, ir nuosmukių. Pastaraisiais sezonais tai ambicinga ekipa, investavusi solidžias lėšas ir, ko gero, puoselėjanti svajonę sugrįžti į stipriausių ketvertą bei kovoti dėl apdovanojimų. Apskritai ne viena komanda, anksčiau likdavusi už ketverto ribų – „Šiauliai", „Juventus" – dabar deda pastangas, kad patektų tarp pajėgiausių. Šiuo metu „Šiauliai" pasižymi subalansuota sudėtimi ir demonstruoja agresyvų, sparčią tempą diktuojantį krepšinį. Manau, lemiami aspektai bus mūsų gebėjimas atlaikyti fizinį kontaktą, sustabdyti jų greitas atakas ir suvaldyti puolimo talentą.
