Kauno „Žalgirio" klubo metraščiuose išsiskiria keletas ypač reikšmingų laikotarpių – legendinė Arvydo Sabonio epocha, 1999-ųjų Eurolygos žygis, Šarūno Jasikevičiaus valdymo metai ir… 2003–2004 m. sezonas. Nors tąkart Europos arenose trofėjų nepelnyta, šis sezonas tikrai nepaliko nė vieno abejingo.
Priežasčių tokiam susidomėjimui buvo ne viena, o viskas įsibėgėjo 2003 m. gegužę, kai visuomenę pasiekė sensacinga žinia – A.Sabonis ketina sugrįžti į „Žalgirį" ir čia užbaigti savo karjerą.
„Nemėgstu ilgai likti skolingas, o matydamas, ką jau nuveikėte ir ką dar tikrai nuveiksite, suprantu, kad atėjo laikas ir man prisijungti prie „Žalgirio" atgimimo Senajame žemyne", – tuomet kalbėjo legendinis centras.
38 metų Lietuvos krepšinio simbolis grįžo ten, kur prasidėjo jo kelias į pasaulinį elitą. Tačiau tokiam sugrįžimui klubas ruošėsi iš anksto, ir iškart tapo aišku – artėja išskirtinis sezonas.
„Mes tam tikrai ilgai ruošėmės… – prisiminimais dalijosi tuometinis klubo vadovas Gediminas Navikauskas. – Labai intensyviai bendravome su Arvydu, kai jis dar žaidė Portlande. Jis vis kartodavo: „Ką aš, senis, dar čia žaisiu?" Tačiau mums pavyko jį įtikinti, kad jis dar tikrai nėra senis.
Tuo metu, kai jis nežaidė Portlande ir ilsėjosi 2001–2002 m. sezone, kilo įvairių minčių. Kalbu apie žaidėjus, kurie galėtų papildyti komandą…"
Pats A.Sabonis, puikiai suvokdamas, kaip rimtai „Žalgiris" ruošiasi jo sugrįžimui, 2003 m. gegužę paslaptingai užsiminė apie galimus komandos sustiprinimus.
„Komanda susirinkusi visai solidi, o jei dar šiek tiek pasistiprintume, galėtume ir Eurolygoje pasirodyti labai garbingai", – teigė A.Sabonis.
Ir iš tiesų taip. Kai kurios idėjos, gimusios A.Sabonio, G.Navikausko ir Gino Rutkausko galvose, tapo realybe, tačiau viena jų taip ir liko tik vizija, kurios realizavimas Eurolygoje būtų įėjęs į istoriją amžiams.
Taip, iš antraštės supratote teisingai. „Žalgiris", o tiksliau pats A.Sabonis, kvietė vieną ryškiausių NBA žvaigždžių Scottie Pippeną atvykti į Kauną. Ir tai nebuvo vien tik svajonė.
Šešiskart NBA čempionas, Michaelo Jordano ištikimiausias partneris tuo metu jau svarstė apie karjeros pabaigą, o Portlando „Trail Blazers" klube užsimezgusi draugystė su Sabu skatino rimtai apsvarstyti šią drąsią idėją.
„Tuomet Scottie pasakė: „Su tavimi, Arvydai, dar norėčiau pažaisti." Jų tarpusavio santykiai buvo puikūs, ir šią mintį Scottie ne kartą pakartojo Arvydui", – atskleidė G.Navikauskas.
A.Sabonis ir S.Pippenas Portlande rūbinę dalijosi tris sezonus, o dar vieną Sabas praleido toli nuo NBA, tačiau jų bendravimas nenutrūko. Būtent 2001–2002 m. sezone ir gimė mintis pamatyti S.Pippeną vilkintį žaliai baltus marškinėlius Kaune.
„Pippenas irgi jau svarstė apie karjeros pabaigą. Jis nebeplanavo tęsti NBA ir su Sabu buvo aptarta galimybė karjerą kartu vainikuoti „Žalgiryje".
Pats Arvydas į komandos komplektavimo klausimus daug nesikišdavo, bet būtent apie Pippeno istoriją papasakojo – kad yra noras ir kad jis čia galėtų padėti", – 2003-iųjų pokalbius prisiminė G.Navikauskas.
Ši mintis galiausiai liko neįgyvendinta – 2003 metų liepos pabaigoje tuometinę 37-erių NBA legendą atgal pasikvietė Čikagos „Bulls" klubas, pasiūlęs dviejų sezonų sutartį už 10 milijonų dolerių.
Tačiau patyręs krepšininkas šio kontrakto iki galo nebeatliko – per 2003–2004 metų sezoną dėl sveikatos bėdų aikštelėje pasirodė vos 23 susitikimuose, vidutiniškai praleisdamas po 18 minučių ir pelnydamas po 5,9 taško.
Paskutinį kartą NBA parkete jis pasirodė 2004-ųjų vasario 2-ąją. Tuo metu „Žalgiris" dar rungtynėsi Eurolygos grupių etape, kuris vėliau baigėsi skaudžiu pralaimėjimu Tel Avive „Top 16" fazėje.
Ar S.Pippenas iš tiesų galėjo atsidurti Kaune?
„Pippenas buvo palankiai nusiteikęs ir svarstė galimybę atvykti į Kauną, tačiau būtent tada „Bulls" pateikė pasiūlymą sugrįžti. Galbūt jo atstovai sužinojo apie Sabo derybas… Tiksliai detalių nebepamenu, bet tikrai vyko rimti pokalbiai. Mes jau svajojome, kokia sensacija tai būtų… Ir kaip specialiai atsirado tas NBA variantas", – prisiminė G.Navikauskas.
„Žalgiris" tikrai negalėjo patenkinti finansinių lūkesčių, tačiau sumanymas buvo žaisti malonumui – bičiulis kartu su bičiuliu, – tęsė G.Navikauskas. – Jie abu – didžios asmenybės. Pinigai nebuvo esminis klausimas, atvykimo atveju tai būtų buvusi simbolinė kompensacija."
Jeigu S.Pippenas vis dėlto būtų pasirodęs Eurolygoje, tai būtų buvęs pasaulio dėmesį prikaustęs „Žalgirio" žingsnis, tuo pačiu smarkiai išgarsinęs Europos krepšinį kitapus Atlanto.
Tarp 50 geriausių visų laikų NBA krepšininkų patekęs amerikietis, be šešių čempionų žiedų kartu su M.Jordanu, dar septyniskart dalyvavo „Visų žvaigždžių" mače, kartą pelnydamas MVP titulą. Jis taip pat triskart buvo įtrauktas į geriausią NBA penketą ir net aštuoniskart – į stipriausių gynybos meistrų komandą.
Panašaus lygio superžvaigždė Eurolygoje buvo nebent 1995 metais Atėnų „Panathinaikos" gretose žaidęs Dominique'as Wilkinsas.
„Eurolygai tai būtų buvęs… Vėliau šią istoriją pasakojau Jordi Bertomeu. Jis nusivylęs atsakė: „Oi, koks tai galėjo būti įvykis…" Jau vien Sabo sugrįžimas sukėlė didžiulį ažiotažą, o čia būtų buvęs tikras kosmosas", – pasakojo G.Navikauskas.
S.Pippenas Kaune taip ir nepasirodė, „Žalgiris" Eurolygos trofėjaus neiškovojo, tačiau 2003–2004 metų sezonas vis tiek išlieka nepamirštamas iki šiandien.
Tiek Eurolygos grupių, tiek „Top 16" etapo vertingiausio žaidėjo pripažinimą gavęs A.Sabonis su „Žalgiriu", paties Sabo žodžiais, ne tik puikiai pasirodė, bet ir kelias akimirkas mintimis jau buvo nukeliavę į finalo ketvertą. Deja, dvi sekundės Tel Avive tapo ilgiausiomis „Žalgirio" kronikose, o Derricko Sharpo pataikytas tritaškis iki šiol laikomas vienu įsimintiniausių epizodų per visą Eurolygos istoriją.
„Visada prisiminsiu mūsų visų būseną grįžtant namo… Skridome užsakytu reisu, buvo nepaprastai sunku, sunku… – net ir šiandien G.Navikauskas sunkiai randa žodžius. – Net nenorėjome mąstyti apie tai, kas atsitiko, bandėme kažkaip užsimiršti… Jaučiau, kad įveikę Tel Avivą, būtume tapę Eurolygos čempionais."
Arvydas Sabonis nesikišo į komandos formavimo reikalus, visiškai pasitikėdamas specialistais. Ginas Rutkauskas buvo atsakingas už žaidėjų atranką, o G.Navikauskas rūpinosi finansiniais klausimais. Vis dėlto legenda ypač mėgavosi žaidimu su Edu Cota, o Tanoka Beardą asmeniškai įtikino likti komandoje.
Beardas vieną rytą atėjo į vadovų kabinetą ir ėmė kalbėti apie savo naudą komandai – esą per brangiai kainuoja, o savo pareigų tinkamai neatlieka. Kaip tik tuo metu, prieš rytinę treniruotę, į kabinetą užsuko ir Sabonis paplepėti. Paklausęs, kas čia vyksta, ir išgirdęs apie Beardo abejones, legenda iškart kreipėsi į amerikietį: „Gal nori, kad aš ketvirtoje pozicijoje rungtyniauačiau?" Beardas tylėjo nustebęs. Sabonis tęsė: „Galime kartu būti aikštelėje, man net patogiau ketvirtoje – nereikės grumtis po krepšiu, galėsiu tritaškius mėtyti…" Tanoka manė, kad Sabonis nesitrauks iš savo pozicijos, tačiau legenda tik džiaugėsi galimybe išlaisvinti jį nuo sunkiausių darbų.
Nepaisant skaudaus pralaimėjimo Tel Avive, tas sezonas paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos krepšinio istorijoje. Sabonio sugrįžimas į aikštelę daugeliui tuometinių vaikų įskiepijo meilę krepšiniui visam likusiam gyvenimui, o vyresnė karta vėl įtikėjo, kad „Žalgiris" pajėgus siekti aukštumų.
Nors sklido kalbų apie galimą karjeros tęsimą, Lietuvos krepšinio legenda ant parketo nebegrįžo. Sabonis užėmė „Žalgirio" prezidento postą ir, nors pernelyg nesikišo į komandos komplektavimą, jo vardas ir ryšiai gerokai palengvino derybas su garsiausiais pasaulio krepšininkais.
Jau 2004–2005 metų sezone „Žalgirio" gretose pasirodė 552 NBA rungtynes sužaidęs Robertas Packas. Su klubu sutartį pasirašė vienas žymiausių planetos įžaidėjų Rodas Stricklandas, nors galiausiai taip ir neatvyko. Tačiau ryškiausias Sabonio įtakos įrodymas – Kenny Andersono atvykimas į Kauną.
2006 metų sausį „Žalgiriui" dėl drausmės pažeidimų nutraukus sutartį su Edu Cota, komandai prireikė naujo įžaidėjo. Sabonis kreipėsi į savo buvusį „Trail Blazers" komandos draugą, su kuriuo žaidė 1996–1998 metais. Amerikietis per 14 NBA sezonų sukaupė milžinišką patirtį, sužaidė 858 rungtynes ir net dalyvavo „Visų žvaigždžių" mače.
Tiesa, Kaune Andersonas jau nė iš tolo nepriminė buvusios NBA žvaigždės, tačiau „Žalgirio" vadovai dėl šio sprendimo nė kiek nesigailėjo.
„Arvydas įkalbėjo Kenny Andersoną atvykti", – pasakojo G.Navikauskas. Pakako trumpo pokalbio – Andersonas tik paklausė Sabonio, kaip ten viskas, ir netrukus jau buvo Kaune. Šis perėjimas sukėlė nemažą sujudimą Eurolygoje – tai buvo tikrai rimtas vardas.
Žinoma, Kenny jau buvo prasčiau fiziškai pasiruošęs, tačiau jo žaidėjo mąstymas ir krepšinio intelektas išliko aukščiausio lygio. Jis nepaprastai daug davė šalia esantiems komandos draugams. Buvo akivaizdu, kad tai didis žmogus, atvykęs iš visiškai kito krepšinio pasaulio, turintis neįkainojamą patirtį. „Žalgirio" vadovai tikrai nesigaili, kad jis vilkėjo klubo marškinėlius.
