Spalio 3-ąją dieną Kauno miestą ir jo aplinką užplūs tradicinis, šiais metais jau 53-asis tarptautinis automobilių ralis „Kauno ruduo 2026".
Tai viena iš pačių seniausių lenktynių, kurios be jokių pertraukų vyksta nuo 1974 metų. Šios varžybos buvo pirmosios šalyje, kurioms 1981 metais buvo suteiktas tarptautinio ralio statusas.
„Kauno rudens" ralio raidos istorijoje svarbiausią vaidmenį atlieka Kauno automobilininkų klubas, kurio vadovybėje anksčiau dirbo žinomi lenktynininkai ir sporto meistrai Vidmantas Čiutelė bei klubo vadovas Eduardas Jakas.
Vėlesniuose etapuose šį renginį organizuodavo Kauno automobilininkų klubas kartu su Lietuvos automobilių ir Lietuvos „Porsche" klubais. Pastaruoju metu renginio organizavimo atsakomybę perėmė Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (TASVA), kuri šiais metais vėl kviečia dalyvius į šias lenktynės.
Jau trisdešimt metų „Kauno rudens" raliai skiriami nepaprastų Lietuvos automobilių sporto pasaulį suformavusių asmenybių, kurie pasiekė nuostabių rezultatų „Tour d' Europe" trasose, legendiniame ralio maratone Londonas–Meksika ar respublikinės čempionatų kovoje. Šiuo metu ralis dedikuojamas Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimui.
Dėl šios priežasties kasmet į Kauną sugrįžta buvę draugai ir varžovai, kurie dabar gyvena įvairiose pasaulio šalyse. Šios lenktynės jiems suteikia galimybę ne tik grįžti į savo sportinės jaunystės laikas, bet ir iš naujo patirti nepamiršamas bendravimo akimirkas.
Region 650×150 @Tipro
Kauniečio legendinis šuolis – 55 metai
Spalio pirmojo savaitgalio pradžioje į Kauną susirinks lenktynininkai, norėdami pagerbti šias Lietuvos automobilių sporto žvaigždes ir prisiminti prieš 55 metus įvykusį nuostabų momentą. Tada pasaulio ralio čempionato etape – Suomijos 1000 ežerų ralyje – Kastytis su latvių šturmapu Uldžiu Madrevicu, vairavę „Moskvich 412", atliko rekordinį 36 metrų šuolį nuo tramplino. Iki šiol šio šuolio nepavyko niekam peržengti.
Nesupranta, kad šio legendinio šuolio nuotraukos ir vaizdo medžiaga pasklido ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos sporto leidiniuose.
Prestižinis vokiečių žurnalas „AutoMotor und Sport", turintis didelį tiražą, šį epizodą išspausdino su didele nuotrauka ir iškalba „Sunkiai suprantama Baltijos sportininkų sensacija!"
„Grįžus Kastytui iš Suomijos, visi norėjome sužinoti ne tik ralio eigą, o kokios jėgos ekipažą taip neįtikėtinai toli nubloškė, – apie legendinį 36 metrų šuolį prisimena 2023 metų „Kauno rudens" ralio čempionas, tris kartus laimėjęs ralio „Aplink Lietuvą" motociklininkų kategoriją Ričardas Matijošaitis. – Ralyje iš pradžių Kastytis manė, kad negali konkuruoti su užsienio sportininkais, turinčiais daug galingesnę techniką, todėl nusprendė palikti savo pėdsaką Suomijos trasose. Jis ryžosi šuoliui, kuris baigėsi sėkmingai, nors po to mechanikai turėjo daug dirbti, remontavę automobilio važiuoklę, kuri labai nukentėjo dėl tokio maniūro".
Region 650×150 @Tipro
Suomijos žurnalistai dokumentavo nuostabiąją K. Girdausko akrobatiką su „Moskvich 412", tiksliai nustatę, kurioje trajektorijos vietoje automobilis pakilęs nuo asfalto ir kurioje jis grįžęs į žemę. Pasitelkus suomių specialistą Navaitį, pavyko oficialiai patvirtinti šį nepagerėjusį rekordą, kuris žymiai padidino Baltijos sportininkų prestižą tarptautinėje arenoje.
Kitais metais, 1973-aisiais, Suomijos žiniasklaida, skelbdama artėjančią 1000 ežerų ralio varžybas, pabrėžė: „Lenktynės bus ypatingos, nes dalyvaus žinomas sovietų automobilininkas Kastytis Girdauskas – vairuotojas, kuris, kaip matyti šioje nuotraukoje, ne tiesiog vairuoja, bet tiesiog skrenda savo „Moskvich 412" virš mūsų kelyno".
Pirmasis startuojantis – triskart pasaulio čempionas
Startuoti pirmuoju numeriu yra ne vien garbi prerogatyva, bet ir reikšminga atsakomybė kiekvienose lenktynėse.
Spalio 3-iąją dieną pirmąjį starto numerį nešantį „Volgą GAZ 24" vairuos iš Vokietijos atvykęs tarptautinio lygio sportininkas Michailas Titovas ir pensijoje esantis generolas Česlovas Jezerskas, kurio nuopelnai Lietuvai neabejotini ir kuris daugeliui žmonių yra tikra legenda.
Nuo svarbiųjų 1990-ųjų jis buvo Krašto apsaugos departamente ir priklausė pirmajam Lietuvos kariuomenės organizatorių ratui, vadovavo karinės technikos klubui kaip pirmosios Respublikos karinės struktūros vadovas, dalyvavo Atkuriamojo Seimo gynybos štabe, vadovavo Krašto apsaugos departamento apsaugos daliniams ir vėliau mokymo vienetams.
Č. Jezerskas buvo vienas iš motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" įkūrėjų, per daugiau nei keturis sunkiausius metus jos pirmasis vadovas, vėliau paskirtas ginkluotųjų pajėgų generaliniam inspektoriui.
Č. Jezerskas ilgus metus skelbė Lietuvos vardą pasaulio sportinio judėjimo platformoje. Jis tris kartus tapo pasaulio sambo (savigynos imtynių) čempionu, penkis kartus nugalėjo Lietuvos ir Baltijos šalių pirmenybėse, kelis kartus triumfavo Europos ir buvusios SSRS čempionatuose, o 1975 metais buvo išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.
Kartu su K. Girdausku Č. Jezerskas, kurio uniformą puošia Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, Lietuvos kariuomenės steigėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai" aukščiausias laipsnis ir kiti valstybiniai pasiūlymai, tris metų eilę – 1981, 1982 ir 1983 metais – iš eilės laimėjo nacionalinio automobilių ralio čempionatą.
Kokia priežastis, kad anuliusis sportininkas „Kauno rudenį" įveikti ketina rusų automobiliu „Volga"?
„Šią „Volgą" gavau kaip dovaną už pirmąjį pasaulio sambo čempionato aukso medalį. Tais laikais tai buvo tikrai brangus turtas, kurio norėjo daugelis. Ir aš tą norėjau. Svajones reikia gerbti ir niekada jų nepamiršti", – sako Č. Jezerskas.
„Kauno ruduo" S. Brundzai sugrąžins atmintis apie Iževską
Kauno rudens trasomis šįmet vyks itin prestižinis ralio varžybų renginys, kuriame dalyvaus daugybė buvusios sovietų sąjungos čempionų bei nacionalinės rinktinės sportininkų. Ypatingą vietą šiame sąraše užima labiausiai apdovanotasis Lietuvos sportininkas Stasys Brundza, kuris dešimt kartų yra tapęs buvusios SSRS ralio čempionato nugalėtoju. Šią kartą jį audrinės kelionės metu palydės žinomas navigatorius Jonas Dereškevičius.
Legendinis duetas startuos penktuoju numeriu, vairaujant specialiai šiam renginiui paruoštą „Moskvich 412" automobilį, kuris spalvomis ir išvaizda atitinka tą, kuriuo S. Brundza važiavo prieš beveik šešis dešimtmečius, kai buvo pakviestas į Iževską dirbti su gamyklinės komandos sportininkais. Šią automašiną ralio reikalams paruošė pats renginys – TASVA, kuris iš viso šiam varžybų maratonui paruošė aštuonis automobilius, kurie bus suteikti atvykusiems iš įvairių šalių lenktynių dalyviams.
Beveik vienu metu su S. Brundza į trasą žengsiąs ir jo ilgametis konkurentas Eugenijus Tumalevičius, kurio nuovartyje yra devyni buvusios SSRS čempionato titulai. Jam šturmo darbą atliks nereguliariai iš JAV grįžtantis Aleksandras Chaimskis, kuris kasmet atsigauna su savo senaisiais draugais ir konkurentais iš Lietuvos.
Seniausieji ralio dalyviai – septyniasdešimtpenkmetis estų sportininkas Joelias Tammekas ir jo aštuoniasdešimtmetis šturmanas Juhanias Anupoldas – šią kartą važiuos paruoštu VAZ 2103 automobiliu, kuris yra absoliučiai identiškas tam, kurį estai vairavo savo jaunystės metais. Jų šturme bus žinomas lenktynininkas R. Matijošaitis kartu su Šarūnu Liesiu.
Mažai kas žino, kad šie estų sportininkai žymūs ne tik ralio trasose. 1991 metais jie kartu su Enno Piirsalu dalyvavo prestižiniame Paryžiaus–Dakaro maratone sunkvežimių kategorijoje ir pasiekė trečią vietą.
Estai nėra vieninteliai „Kauno rudens" ralio dalyviai, kuriuos bandė garsusis Dakaras. Mūsų tautiečius Artūrą Ardavičių, kuris šiame ralyje važiuos „Nissan Juke", su Dakaro iššūkiais susidurė keletą kartų, kai jis lenktyniaavo Kazachstano komandoje.
Šiame ralyje dalyvaus virš šimto ekipažų, atstovavusių daugiau nei dešimčiai pasaulio valstybių. Automobilių parkas yra itin įvairus ir skaitlingas, pasižymintis daugybe modelių. Prasidedant nuo skromaus ZAZ 965 su vos 887 kub./cm variklio tūriu, kurį vairuos 2025 metų „Aplink Lietuvą" ralio čempionas Tadas Vitkevičius su Feliks Krivickij, reta „Zastava 1000", atvykusia iš Zaporižės su ukrainiečiais Roman Shchypkov-Pavlenko ir Vadim Navrotskij, ir baigiant klasikiniais „Subaru WRX STI" automobiliais, kurie yra įprasti ralio trasose.
Pernykščius čempionato titulą ir Kastyčio bei Arvydo Girdauskų atminimo taurę gynę Modestas Jakas su Tomu Liutkumi šįmet vėl startavę su „Toyota Celica". Jų pergalė praėjusiais metais buvo viena svarbiausių M. Jako sportinės karjeros akimirkų, ką jis pabrėžė pakėlęs triumfavusią taurę.
Šeimyninių ekipažų dalyvavimas „Kauno rudenį" suteikia varžytynėms ypatingą šarmą. Šešiasdešimt trijų metų Arūnas Vaičiūnas savo „Subaru WRX STI" startuos kartu su devyniasdešimt metų mama Ona Danguole Vaičiūniene. Adas ir Dominykas Bušmai pasirinkę „Renault" automobilį dalyvaus šeimos duetu, o broliai Rolandas ir Evelina Dovidaičiai sėdės prie vairo „Pobedos" – automobilio, pagaminto dar prieš jų gimimui. Neįgalieji sportininkai Raimundas ir Mindaugas Dabužinskai savo dėmesį nukreipė į BMW 320.
Istorinių automobilių paradai jau tapo neatsiejama „Kauno rudens" raliaus dalimi, sudomindami ne tik senovinės technikos entuziastus. Šiais metais Lietuvos klasikinių automobilių klubo nariai, kuriems vadovauja Gitautas Žičkus, pasiruošę sudominti Kauno gyventojus ir svečius. Žičkus kartu su savo žmona Vida vairuos 1937 metais pagamintą „Mercedes Benz K540".
Šis „Mercedes" – vienas iš jaunesnių senovės automobilių kolekcioje. Seniausią vietą užima 1921 metų „Studebaker", kurį demonstruos Arvydas ir Donatas Pauliukai. Tik trimis metais jaunesnį „Oakland" pristatys Justas ir Daiva Staniai. Mantas ir Vytis Indziulai atvežę 1940 metais pagamintą prieškarinį GAZ automobilį, o Algimantas Akstinas ir Laura Binisch išvairuos Rytų Vokietijos „Trabantą", kuris nuo konvejerio nuriedėjo 1990-aisiais, netrukus po Berlyno sienos žlugimo.
Varžytynės prasidės ir baigsis šalia Šv. Mykolo Archangelo bažnyčios Kaune, Nepriklausomybės avenue 14. Raliaus oficialus atidarymas numatytas spalio 3 dieną 9 val. 30 min., o pirmieji dalyviai į pirmąjį greičio atkarpą išvažiuos 10 valandą.
Lenktynių dalyviai susidurs su dviem skirtingomis trasomis. Profesionalūs sportininkai turi įveikti 169,37 kilometro distanciją, o veteranų klasėje dalyviai varžysis 125,52 kilometro trasoje.
Finišo ceremonijoje sugrįžusius dalyvius ir surinktus žiūrovus linksmins žinoma Kaune „Gintaro Šulinsko muzika" ir kitos atrakcionos, o nugalėtojams ir prizininkams bus įteikti atitinkami apdovanojimai.
