Asmenine nuomone – Karaliaus Mindaugo taurė jau dešimtmetį išlieka įdomiausiu Lietuvos klubinio krepšinio renginiu per metus. Būtent 2016-aisiais prasidėjo naujoji šio turnyro era.
Tiesa, pastaraisiais sezonais LKL finalo serijos atgavo prasmę ir birželio pabaigos intriga tikrai džiugina. Tačiau iš esmės tuo metu mintys jau sukasi apie iškylą gamtoje, o ne apie rimtas krepšinio kovas po Europos turnyrų pabaigos.
Galima ginčytis dėl taurės svarbos, tačiau LKL organizatoriai kasmet sugeba sukurti ažiotažą ir jau daugiau nei dešimtmetį vasarį šalyje pajunti tikrą krepšinio šventę. Tai mėnuo, kai oranžinis kamuolys dar nėra nustumtas į šalį.
Leonas Somovas kartu su Jazzu 2016-aisiais puošė pirmąjį atnaujintos KMT savaitgalį, o tuometinis lygos vadovas Remigijus Milašius nubrėžė ilgalaikės sėkmės kryptį – šou dalis ne mažiau svarbi už patį krepšinį. Nuo muzikinių pasirodymų nueitas kelias iki legendinių komandų pristatymų ir ikoninių renginio vinječių.
Tenka pripažinti – išskirtinio klubinio krepšinio, deja, neturime, ir be užkulisinių elementų užkariauti žiūrovų simpatijas būtų buvę sudėtinga. Tačiau šiemet situacija gali būti kitokia.
Po dvejų metų pertraukos turnyras grįžta į Šiaulius ir tai jau penktasis kartas per pastaruosius devynerius metus, kai finalinis ketvertas vyks be šeimininkų ekipos. Bet yra ir kita medalio pusė.
Pirmą kartą nuo 2020-ųjų ketverte rungtyniaus visos keturios didžiuosiuose Europos turnyruose dalyvaujančios Lietuvos komandos. Tuomet žaidė tas pats kvartetas – Kauno „Žalgiris
