Vilniaus „Ryto-2" lyderis Ignas Urbonas tapo dvyliktosios Nacionalinės krepšinio lygos savaitės naudingiausiu žaidėju, prieššventinį laikotarpį pažymėdamas itin įspūdingais pasirodymais.
18-metis, kurio ūgis siekia 199 cm, per tris pergalingus mačus demonstravo puikią statistiką – vidutiniškai rinko po 18 taškų, 10 atkovotų kamuolių, 6,3 rezultatyvaus perdavimo ir 29,3 naudingumo balo.
Pirmadienį vykusiame susitikime su Ukmergės „Steku" jaunasis krepšininkas pasiekė asmeninį atkovotų kamuolių rekordą, surinkdamas net 19 kamuolių. Ketvirtadienį žaisdamas prieš Alytaus ekipą, I. Urbonas taip pat blizgėjo – atliko 11 rezultatyvių perdavimų, kas tapo geriausiu jo karjeros rodikliu.
Kalbėdamas apie 45 minutes trukusią kovą su „Steku", talentingasis žaidėjas juokavo, kad poilsiui iki Kūčių tikrai nepakaks laiko.
„Po šių rungtynių atsistatyti turbūt nepakaks nei šiandien, nei rytoj. Grafikas buvo labai intensyvus – per kelias dienas sužaidėme net trejas rungtynes. Tačiau rezultatas tikrai įspūdingas", – teigė I. Urbonas, pridurdamas, kad „Rytas-2" galėjo išspręsti pergalės klausimą dar iki pratęsimo.
Komandos vedlys nepagailėjo gerų žodžių ir savo bendražygiams – Gabrieliui Bubniui, kuris pelnė 34 taškus ir atliko 4 blokus, bei Danieliui Kasparui, taip pat surinkusiam 34 taškus ir 6 atkovotus kamuolius. Visi trys kartu sukaupė įspūdingą 114 naudingumo balų kraitį.
„Tikrai džiaugiuosi Danieliaus ir Gabrieliaus pasirodymais. Tikiuosi, tai suteiks jiems papildomos motyvacijos tobulėti ir dar daugiau dirbti. Psichologiškai jie taip pat galės jaustis laisviau, turės tvirtą pagrindą", – apie vienuoliktąją sezono pergalę per 22 susitikimus kalbėjo Ignas.
Artimiausias „Ryto" dublerių mačas numatytas sausio 3 dieną, kai jie susitiks su Klaipėdos „Neptūnu-Akvaservis". I. Urbonas turėjo linkėjimą visiems NKL gerbėjams:
„Linkiu sirgaliams nuostabių švenčių – praleiskite laiką su artimaisiais, pailsėkite, o po švenčių grįžkite į arenas ir palaikykite čempionato komandas."
Jaunasis krepšininkas taip pat pasidalino mintimis apie savo vaidmenį įžaidėjo pozicijoje, nelygų sezoną, prieštaringus jausmus dėl „Ryto" pagrindinės komandos, bendraamžį asistentą, autoritetą trenerių štabe ir tėvą, kuris dirba Rumunijoje.
– Ignai, per keturias dienas pagerinai asmeninius rezultatyvių perdavimų ir atkovotų kamuolių rekordus, komanda iškovojo tris pergales iš eilės. Kaip šiuo sezono etapu jautiesi aikštelėje, iš kur kyla toks universalumas?
– Šiuo metu jaučiuosi puikiai – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Mūsų komandoje nuolat trūksta žaidėjų – vienam trauma, kitam liga, o Gantą Križanauską ir Niką Stuknį kviečia į pagrindinę komandą. Dėl to susiduriame su žaidėjų stoka ir tenka keisti rotacijas. Man tenka žaisti po 30 ir daugiau minučių.
Kai prieš rungtynes matai, kad nelabai kas galės žaisti, nuo pečių tarsi nukrinta didelis svoris. Tada supranti, kad būsi aikštelėje ilgai. Net jei padarai klaidą, tokioje situacijoje ji mažiau slegia. Jaučiuosi laisviau ir galiu žaisti savo žaidimą.
Taip pat puikiai jaučiuosi dėl to, kad treneris mane paskyrė į įžaidėjo poziciją. Didžiąją rungtynių dalį kamuolys yra mano rankose. Nuo pat vaikystės Utenoje tėtis mane statydavo būtent į šią poziciją ir mokė visų įžaidėjo gudrybių.
Teko atgaivinti įgūdžius, kaip vesti kamuolį per aikštę, kaip įsisavinti kombinacijas ir jas perteikti komandos draugams, kaip prieš skirtingas gynybines schemas taikyti tinkamas puolimo strategijas. Šis procesas teikė malonumą, nes visa tai jau buvo išblukę iš atminties. Atvykęs į sostinę pradėjau žaisti įžaidėjo pozicijoje, tačiau ilgainiui persikėliau į antrąją ir trečiąją pozicijas.
– Kaip vertini savo tobulėjimą ir transformaciją aikštelėje, palyginti su ankstesniu sezonu? Šį sezoną fiksuoji daugiau rezultatyvių perdavimų (3,9), tačiau pelnomų taškų (13,9), sugriebamų kamuolių (5,7), uždirbamų pražangų (2,5) ir naudingumo balo (17,1) rodikliai šiek tiek sumenko.
– Dėl to galvos nesuku. Galbūt sezono startas buvo įspūdingas, tačiau maždaug po aštuonių susitikimų patekau į sunkesnį periodą – gal kiek sumažėjo tikėjimas savo jėgomis, gal pavargimas padarė įtaką.
Šiuo metu viskas tvarkoje, tikrai nesuku galvos dėl skaičių. Stengiuosi atlikti viską, kas duotų maksimalią naudą ekipai.
– Tavo tolimųjų metimų taiklumas nuo 35,5 procento praėjusiame sezone smuko iki 26,3 dabartiniame. Ar tai laikai savo silpnąja vieta?
– Treniruojuosi intensyviai, tikrai daug dirbu. Salėje metimus tobulinu be perstojo. Galbūt čia psichologinis aspektas. Kai daug treniruojiesi, bet rezultatai negerėja, tenka ieškoti alternatyvių sprendimų.
Tiesą sakant, net nežinojau, kad tritaškių procentas taip nukritęs. Pernelyg to neakcentuoju. Ateis kitos varžybos, prireiks pataikyti – pataikysiu.
– Kalbant apie tavo situaciją „Ryte", šį sezoną LKL galimybių negauni, nors dublerių gretose esi rezultatyviausias krepšininkas. Tą patį klausėme ir Kauno „Žalgirio-2" atstovo Jokūbo Rudaičio – ar klubas tau paaiškina tokią situaciją, ir kaip į tai reaguoji?
– Taip, situacija šiek tiek neįprasta. Sezono pradžioje tikėjausi patekti į „Ryto" pagrindinės komandos sudėtį, bet taip nenutiko. Apie tai sužinojau tiesiog gulėdamas lovoje, kai „Instagram" išvydau pranešimą. Aha, paskelbtas „Ryto" dvyliktukas, o manęs jame nėra. Jausmas buvo keistas, atrodė tarsi būčiau neįvertintas.
Vis dėlto „Ryte" jau ketvirti metai, pagrindinėje komandoje debiutavau gana seniai, turėjau nemažai šansų save parodyti, treniruotėse atiduodavau viską.
Tai mane šiek tiek nustebino, bet ką padarysi? Nieko tragiško, tiesiog reikia toliau demonstruoti savo vertę. Jei jiems vis dar kažko trūksta, jei netiki mano gebėjimu rungtyniauti aukščiausiame lygyje – tegul. Man belieka įrodyti, kad esu to vertas.
– Ar asmeniškai degi noru dar kartą pasirodyti „Ryte", ar tai nėra prioritetas?
– Žinoma, noriu išbandyti LKL, noriu pasiekti aukščiausią šalies lygį ir ten dominuoti. Tiesiog trokštu žaisti solidžiai, būti naudingas komandai, neatrodyti kaip jaunuolis, kuris traukia ekipą žemyn. Tikrai degu tuo noru.
– Esi dvyliktokas – ar jau turi apsisprendęs dėl karjeros krypties po mokyklos baigimo?
– Pamatysime vėliau, kokie bus pasiūlymai, kaip pavyks užbaigti sezoną. Svarbu sėkmingai finišuoti ne tik aikštelėje, bet ir mokykloje. Neslepiu, kad vienas iš tikslų – žaidimas NCAA.
– Įdomu, kad „Ryto-2" komandoje dirba jaunasis asistentas, vyriausiojo trenerio sūnus Jokūbas Kadžiulis. Ką galėtum papasakoti apie šio dvyliktoko funkcijas komandoje?
– Taip, iš tiesų jaunas žmogus tokiame poste, galbūt net precedento neturintis atvejis. Nors ne, prisimenu, kad Ergino Atamano sūnus taip pat dirba panašioje srityje, kiek teko girdėti.
Įdomu tai, kad su Jokūbu esame susidūrę aikštėje – jis atstovavo Panevėžiui, aš – Utenai. Taip pat teko ir vienoje komandoje rungtyniauti. Šiuo metu jis dirba individualių įgūdžių treneriu, asistento pozicijoje. Jo indėlis komandai labai naudingas, būtent tokio specialisto mums ir trūko.
Prisimenu praėjusį sezoną, kai atėjęs vienas pamėtyti į salę kalbėjausi su treneriu Gintaru Kadžiuliu. Aptarėme, kad būtų puiku turėti žmogų, kuris galėtų bet kuriuo paros metu ateiti į salę ir padavinėti kamuolius. Tiesiog tam, kad būtų galima atlikti daugiau metimų.
Ir štai šį sezoną viskas susiklostė taip, kad su trenerio sūnumi susirašinėjame, suderinome laiką. Vėliau atvykstame į salę, jis paduoda kamuolius, paskiria įvairių pratimų įgūdžiams lavinti.
– Kadžiulio trenerių štabe dirba ir Mindaugas Lukauskis. Kaip, tavo nuomone, legendai sekasi naujose pareigose, kuo jis išsiskiria?
– Tikrai malonu turėti štabe tokią legendą, glaudžiai susijusią su „Ryto" organizacija. Kai kam jis tikriausiai yra tikras pavyzdys. Jis dalijasi gausybe patarimų, nes visa tai pats yra perėjęs.
– Kaip tėčiui Žydrūnui sekasi trenerio darbas Rumunijoje? Ką jis dabar papasakoja, kokius patarimus duoda?
– Sekasi puikiai, jis patenkintas darbu ten. Palaikome ryšį, stengiamės kuo dažniau, nors ne visada pavyksta dėl užimtumo. Man taip pat ta kasdienybė su treniruotėmis, mokykla, miego grafiku. Paprasčiausiai ne visada randame laiko paskambinti. Bet dabar jis grįš Kalėdų laikotarpiui, tad stengsimės praleisti kuo daugiau laiko kartu.
Kai jis sugrįžta, dažniausiai susitinkame sporto salėje. Pasikalbame apie mano progresą, kuriose srityse galėčiau tobulėti. Jis pasidalina savo pastebėjimais.
