Lietuvos paralimpinė rinktinė vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje Tokijuje vykusiose negalią turinčių sportininkų žaidynėse pasirodė kur kas sėkmingiau nei mūsų sveikieji sportininkai – iškovojo 3 medalius.
Visi iškovoti medaliai buvo bronziniai, o juos tėvynei dovanojo plaukikas Edgaras Matakas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis bei Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė.
Tuo tarpu olimpinėse žaidynėse Lietuva iškovojo vos vieną medalį, kurį penkiakovės varžybose nuskynė šios sporto šakos žvaigždė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Vis dėlto, po paralimpinių žaidynių į Lietuvą jau grįžę sportininkai jaučiasi nuvilti ir neįvertinti. To priežastis – juokingos valstybės premijos paralimpiečiams už medalius, lyginant juos su olimpiečiais. Pavyzdžiui, jei kažkuris Lietuvos olimpietis būtų iškovojęs bronzos medalį, jam būtų skirta 45 760 eurų premija. Tuo tarpu paralimpinėse žaidynėse tokios pačios prabos apdovanojimą pelnęs sportininkas yra priverstas tenkintis valstybės skriama 6 120 eurų dydžio premija.
Puikiai pasirodę ir medalius pelnę paralimpiečiai dėl tokio sumų skirtumo jaučiasi neįvertinti ir pažeminti, o paralimpinio Lietuvos komiteto prezidentas Mindaugas Bilus rėžė tiesmukai:
„Buvome Sovietų Sąjungoje, o juk toje valstybėje žmonių su negalia, kaip buvo deklaruojama, iš viso nebuvo. Matant, kaip sparčiai žengia mūsų visuomenė, tas klausimas užtruko per ilgai. Atėjo ta diena, kai reikia nuspręsti, kuria kryptimi eina Lietuva. Ar turi būti ta diskriminacija. Jei sakome, kad turi būti, man tuomet keista. Jei moterys gautų vienokias, o vyrai kitokias premijas sporte, tai ar keltume klausimą apie diskriminaciją? Tai lygiai taip pat ir čia – yra sportininkai ir yra sportininkai su negalia. Mes sakome, kad tai yra diskriminacija.”
